108 - oji kelionės diena. Ko Tao paplūdimių lankymas.

Tadas: Ši diena praėjo labai lengvai, be jokių rūpesčių, dėl to galėjome pajusti dėl ko ši sala taip giriama ir taip mėgstama turistų. Visų pirma, nuvykstame iki pagrindinio miestelio, kur papusryčiaujame ir apsiklausinėjame dėl snorklingo turų. Ir išsiaiškiname, kad praktiškai visi pagrindiniai nardymo taškai yra būtent aplink salą, o ypač giriamas paplūdimys, šalia kurio mes esame apsistoję. Puiku, nereikės taikytis prie kitų ir mokėti papildomai pinigų, nes su motoroleriu galime patys nuvažiuoti. Už 100 THB išsinuomojame kaukę ir važiuojame iki mūsų "Freedom" pliažo. Ten į vandenį iš karto nešokame stebėti povandeninio pasaulio, nes saulė taip užglosto, kad krentam ant balto smėliuko ir šildomės. Matome daugybę snorklingo valtelių suplaukusių į šią vietą, dat neriu po vandeniu ir aš.

107-oji kelionės diena. Ko Tao

Kristina: Dažniausiai rytas prasideda nuo pat pirmųjų gaidžių. Šiandiena - ne išimtis taip pat. Sunku būna miegoti kai taip įkyriai giedama. Ką gi pabudome ir kelkimės, nes dar turime šiandiena išsikraustyti ir susirasti kitą vietą nakvynei. Šeimininkė vakar sakė, kad šiandienai viskas užrezervuota, tad turime pakuotis iš čia. Vietą nakvynei norime susirasti kuo greičiau, kad turėtume laiko apsižvalgyti aplink salą. Puiku, randame visai netoliese, nes čia apartamentai vienas šalia kito. Pasiimame bungalow su vaizdu į jūrą, bet pasirodo vaizdas į jūrą ne nuo paplūdimio, o nuo pakalnės į kurią dar reikia nemažai palypėti. Mums tinka, nes vaizdas vertas pinigų, o nakvynės kaina 700 THB.

106 - oji kelionės diena. Kelionė iki Ko Tao salos.

Tadas: Džiaugiamės praleidę Kalėdas Hua Hin kurorte, bet laikas aplankyti ir kitas  pietų Tailando lankomiausias vietas. Pasirinkome tikriausiai vieną iš labiausiai turistų pamėgtų salų Ko Tao, vien dėl to, kad jinai buvo arčiausiai mūsų ir nereikės ilgai keliauti - tik 4 val autobusu ir 1,5 val keltu. 

   Atsikėlėme gana anksti ir nusprendėme pėsti nueiti iki sutartos vietos, kur mūsų lauks autobusas, nes miestelis tikrai mažas. Prieš tai dar spėjame atsisveikinti su jūra, kurios ošimą girdėdavome visą parą.

103 - 105 - oji kelionės diena. Kūčios ir Šv. Kalėdos Tailande

Kristina: Norėčiau aprašyti šventinį laikotarpį praleistą prie jūros Tailando kurorte Hua Hin. Tai buvo mano pirmosios Kalėdos ne Lietuvoje ir be sniego. 

   Kūčių rytą Tadas mane palepino su "Mango sticky rice", tokio skanaus šito patiekalo dar nebuvau ragavusi. Tadas sakė, jei būčiau mačiusi vietą, iš kurios pirko, būčiau nevalgiusi, nes jis iš pat ryto nuėjo iki turgelio, kur nupirko pusryčius. Pusryčiavome terasoje su vaizdu į banguojančią jūrą. Po to persikėlėme į naujus svečių namus, nes šiuose dvokas buvo nepakeliamas visą naktį. Radom panašius, bet kvepiančius, netoli buvusio. Iškarto užsisakėme keliom dienom, kad per visas šventes būtume ramūs. Naktis kainavo 700 batų.

102 - oji kelionės diena. Bankoke neužsibūname, judam į pietus.

 Tadas: Paliekame šį nuostabų miestą ( gal net labiausiai patikusį), nes nenorime trintis pečiais su turistų minia, pasiilgom jūros ir poilsio. Nusprendžiam toli nevažiuoti, pakaks 3 - 4 valandų kelio iki arčiausio kurorto Hua Hin. Tai buvusi ir dar esama Tailando karalių šeimos rezidencija. Vėliau, nutiesus traukinių bėgius, į ją pradėjo plūsti ir Bankoko elitas, o šiais laikais dar ir didelė minia turistų atvyksta. Nenorime būti visiškai vieni, tad šiek tiek turistų aplink bus pats tas, atvykę vakariečiai gal atsiveš ir kalėdinės nuotaikos :)

101 - oji kelionės diena. Paliekame Kambodžą, sienos kirtimas ir pasikeitęs Bangkokas.

Tadas: Norėdami būti per šventes Tailande, šiandieną paliekame Kambodžą. Bilietus įsigijome jau vakar iš vienos kelionių agentūros, nes savarankiškai pirkdamas nesutaupysi, o dabar dar ir iš viešbučio paims. Prieš Kalėdas jaučiamas keliavimo bumas, nes keliose agentūrose jau nebebuvo vietų, radome tik vienoje ir mokėjome po 9 USD kiekvienam už bilietą iki Bangkoko.

100 - oji kelionės diena ! Planuotas 40 km dviračių maršrutas nutrauktas dėl vieno nusilpusio dalyvio.

Tadas: Nauja diena, nauja nuotaika... Pavalgom sočiai pusryčius, išsinuomojam gerus dviračius, nes žinom kas šiandien laukia. 40 km – tai ne juokas, 100 dienų - tai ne juokas... Švęsim šimtadienį vakare po puikios kelionės. Tik va, pakeliui pamatau tą ligoninę, apie kurią mums pasakojo draugai šveicarai. Tai viena iš vaikų ligoninių Kambodžoje, įkurtų šveicarų daktaro Kantha Bopha, dirbančio savanoriu, be jokio atlyginimo. Pats savarankiškai apmokinęs vietinius gydytojus, atidarė keliais ligonines. Pats netgi rengia nemokamu koncertus, kviesdamas aukoti pinigus arba kraują. Kas rytą, prie šių ligoninių susidaro ilga eilė vaikų, laukiančių nemokamo gydymo. Pamaniau, kad duodamas po dolerį šiems vaikams nepagelbėsiu, tad kodėl nepridavus savo kraujo. Ligoninė tvarkinga ir švari, o su personalu angliškai įmanoma susikalbėti. Niekada nedaviau savo kraujo, tad tai buvo nauja. Daktarė viską atlieka steriliai ir nepriekaištingai.

99 - oji kelionės diena. Angkor Wat šventykla.

Tadas: Kristinutė šiandieną jau jaučiasi geriau, dėl to nusprendžiame išsinuomoti dviračius ir patys apžiūrėti Angkor Wat šventyklas, iki kurių kažkur apie 6 km kelio. Kelionė nusimato gan ilga, tad renkamės patogesnius dviračius. Nuomos kaina svyruoja nuo 1 iki 5 USD. Brangiausi naujutėliai kalnų dviračiai, bet mes ieškome aukso viduriuko ir randame dviračius abiems už 5 USD. Aš renkuosi lengvą kalnų dviratį, o Kristinutė išsirinko patogų, bet vos judantį. Kol nuvažiavom iki pirmosios šventyklos, spėjom ir apsipykti, dėl to, kad aš važiuoju per greitai, o Kristina per lėtai, nes jos dviratis tinka labiau važiavimui iki parduotuvės pienuko nusipirkti :)

98 - oji kelionės diena. Kelionė į Siem Reap.

Tadas: Kambodžos sostinės mums pakaks, reikia pamatyti ir kitą lankomą vietą šioje šalyje. Tiesą pasakius Siem Reapas už Pnom Peną lankomas daugiau gal kokius kelis kartus, o kai kurie į Kambodžą atvažiuoja vien tik dėl tos vietos. Teritorija, kurioje įsikūręs Siem Reapas yra beveik plokščia ir netoli šio miesto yra didžiausias ežeras pietryčių Azijoje - Tonle Sap. Upė ištekėjusi iš ežero įsilieja į Mekongo upę netoli Pnom Penio. Tačiau lietaus sezono metu, kai vandens lygis Mekongo upėje labai stipriai pakyla, vanduo pradeda tekėti priešinga kryptymi į Tonle Sap ežerą ir jis tampa kelis kartus didesnis, o pati Kambodža iš paukščių skrydžio atrodo kaip viena didelė bala. Tačiau turistai čia plūsta ne dėl to.

97 - oji kelionės diena. Paskutinė diena Pnom Pene.

Tadas: Kadangi vakar lijo ir nebuvo galimybės apžiūrėti miesto lauke, nusprendėme pasilikti čia dar vieną dieną. Miestas turi didelių erdvių, didelių parkų ir turgaviečių. Be to planuojame pasižiūrėti į karaliaus rūmus - tai tikriausiai pagrindinis šio miesto pastatas. Visų pirma, nueiname iki centrinio turgaus, šalia jo yra viena iš miesto autobusų stočių, kurioje nusiperkame bilietus rytojaus kelionei iki Seam Reap miesto. Apžiūrime turgų, kuris pasirodė gana švarus palyginus , kas darosi už jo ribų. 

   Karaliaus rūmai atidaryti iš ryto iki 11 val ir nuo 14 iki 17 val. Bilietas kainuoja 6,5USD. Ryte nebespėjome, tai nuėjime po pietų. Jau aplink rūmus jaučiamos didelės erdvės, atrodo tiek daug tuščios vietos išlindus iš siaurų ir sausakimšų miesto gatvelių.

96-oji kelionės diena. Phnom Penh. Lyja, lyja kur dairais..

 Kristina: Norėčiau pasidalinti savo išgyvenimais Kambodžos sostinėje Phnom Penh'e. 

   Mūsų pirmasis rytas sostinėje prasideda su lietumi. Apniukęs dangus ir lietus visą dieną, be jokio pragiedrėjimo.

Nors viešbučio kambaryje lango neturime kaip nujausdama pasiimu skėtį ir keliaujame pusryčiauti. Nieko kitko daugiau ir nepriveiksi tokią lietingą dieną, geriausia išeitis - muziejai, nors planavome aplankyti karaliaus rūmus. Tekšt plekšt per balas ir pėdiname link nacionalinio muziejaus (5$), kuris randasi netoli mūsų viešbučio. 

95 - oji kelionės diena. Diena, apie kurią nesinori nieko rašyti.

Tadas: Apie tokias dienas, kai visą dieną prasėdi autobuse nesinori niekam pasakoti, nes teigiamų  emocijų mažai jos sukelia. Kaip bebūtų, parašysiu pora sakinukų. Bilietus į Kambodžos sostinę Pnom Peną nusprendėme įsigyti persikėlę iš salos prie autobusų stoties ( jei galima ją taip vadinti). Tikėjomės sutaupyti, nes kainos salos kelionių agentūrose buvo dvigubai didesnės nei paminėtos kelionių gide. Bet persikėlę iš salos neišvydom nieko naujo - tas pats pardavėjas atvykęs iš salos ir su tokiom pačiom kainom. Sunku patikėti, kad per metus taip šokteli kainos. Nieko nebesakę, krapštome po 30 USD už kelionę ir po 30 USD už Kambodžos vizas, mat viską sutvarkys už mus. Čia pat užpildome doumentus vizai ir paliekame po vieną pasinę nuotrauką.

94 - oji kelionės diena. 4000 salų. Trys dienos atgauti jėgom ir pasikrauti noro vėl keliauti

   Tadas: Sėdime medinėj terasoj šalia savo namuko ir stebime nuostabius Mekongo upės vaizdus. Namukų šeimininkai gyvena čia pat, tiesiog pristatė medinių namukų šalia savo kuklaus namo, kad galėtu uždirbti iš turistų. Tad visas vietinių gyvenimas matomas čia pat - su mažais vaikais, dirbančiais jų tėvais ir po kiemą vaikštančiais naminiais gyvūnais. Jau trys dienos kaip mes čia, turėjome pakankamai laiko išsimiegoti, palepinti save nieko neveikimu ir pasikrauti noru toliau keliauti. Bet kaip mes čia patekome ir ką nuveikėme per tą laiką?

93 - oji kelionės diena. Vientianas. Gauname Tailando vizas, sėdam į naktinį autobusą vežantį link Pakse

  Tadas: Šiandien miegame kiek norime, nes vizas išduoda tik nuo 13 val. , net džiugu, kad jas padaro per vieną dieną. Iki konsulato nuėjome pėsčiomis apžiūrėdami miesto gatves bei turgelius. Prie konsulato atvykome valandą anksčiau, bet ir tai reikėjo stoti į eilę. Pats vizų išdavimas vyko greitai. Po to galėjome ramiai papietauti su šveicarais ir juos išlydėti, mat jie keliauja į šiaurę, o mes pasuksime į pietus.

92 - oji kelionės diena.Vientianas. Daromės Tailando vizas. Susitinkame su šveicarų pora

  Tadas: Su šveicarais buvome susitarę susitikti prie Tailando konsulato, nes jie atvyksta į miestą naktiniu autobusu tik šį rytą. Tačiau pusryčiaudami per langus pamatome du senokai matytus vaikštančius bičiulius. Pasaulis mažas, o Vientianas dar mažesnis. Pasirodo jie ką tik įsikūrė šalia mūsų esančiame viešbutyje. Šioje kelionėje mūsų keliai susikerta jau ketvirtą kartą ir tikrai nieko neplanavome...

91 - oji kelionės diena. Papildoma neplanuota diena Vientiane.

Tadas:  Pabudę, kuo anksčiau susiruošėm į Tailando konsulatą pasidaryti vizas, nes nelabai norisi čia ilgiau užsibūti, bet su tuk – tuku nuvykę į vietą, nusiviliame, nes, pasirodo, šiandiena Tailande valstybinė šventė ir konsulatas nedirbs. Ta proga net prisistatė vietinis žmogelis norėdamas mums padaryti vizas, už papildomą mokestį žinoma. Tikrai nesinori kažkam patikėti savo pasus ir mokėti papildomai pinigus, jei mes ir taip nelabai kuom čia užsiėmę. Nukabinę nosis grįžtame atgal į centrą ir duodu velnių vairuotojui, nes jis tikrai žinojo, kad nedirba konsulatas, bet vis vien vežė, kad užsidirbtų. Bet nebūtų to blogo, kas neišeitų į gerą, pasirodo rytoj į Vientianą atvyksta draugai šveicarai, su kuriais jau ketvirtą kartą susitiksim savo kelionėje. Vis susikerta mūsų keliai, mat jie taip pat darysis vizas į Tailandą.

90 - oji kelionės diena. Tiesiu taikiniu į Vientianą.

  Tadas: Atėjo laikas, kai reikia palikti ir šitą puikią vietą. Norėdami pamatyti svarbiausias vietas, kai kurias turime praleisti. Dėl to važiuojame tiesiai į Laoso sostinę Vientianą ir vieną iš anksčiau planuotų vietų, Vang Vieng, pamatysime tik per autobuso langus.

89 - oji kelionės diena. Luang Prabang

Tadas: Man šis rytas prasidėjo anksčiau nei visada. Vakar vienas turistas iš Anglijos patarė man keltis 4.30 val ryto, kad galėčiau pamatyti tradicines kasrytines vienuolių eitynes. Tik pabudęs tokiu metu nesupratau, ką aš taip anksti ten veiksiu, juk eitynės prasideda tik saulei tekant. Noras pamiegoti man davė dar papildomas 1,5 val pasnausti ir išgelbėjo nuo naktinėjimo Luang Prabang gatvėmis, nes saulė teka tik 6 ryte. Išeidamas iš hostelio perlipu per medinę tvorą, nes šeimininkė per naktį užsirakina, vėl pagalvoju ar tikrai ten kažkas vyksta, ar ne be reikalo aš čia taip anksti trankausi?

88-oji kelionės diena. Luang Prabang

Kristina: Dvi praleistos dienos šiame mieste ir mes jau turime savo nuomonę. Norėtume pasilikti čia dar ilgiau, bet turime keliauti toliau, nes atstumai Laose įveikiami lėtai. Tai kuo mane taip sužavėjo šis miestas ?

86 - 87 kelionės dienos. Kertame Laoso sieną. Žemyn upe link Luang Prabango.

Tadas: Ši diena paskutinė Tailande, kokia ten diena, tik pora valandų liko iki sienos kirtimo. Šiek tiek nerimaujame dėl naujos valstybės, nes nežinome, kas mūsų laukia kitoj upės pusėj, kur jau matomi Laoso miškai. Žinome tik tiek, kad tai viena iš skurdžiausių Azijos valstybių ir kad tai socialistinė valstybė. Kristinai tai bus pirma socializmo valstybė, o aš jau esu gyvenęs panašioj, nors mažai ką ir pamenu.

85 - oji kelionės diena. Paskutinis Tailando taškas – Chiang Khong.

Kristina: Šiandiena keliausime link Laoso pasienio į miestelį Chiang khong. Nuotykiai prasidėjo tik atsikėlus, nes nerandame kur papusryčiauti. Vaikštome ratais aplink miestelį su kuprinėm ant pečių ir nieko. Galiausiai randame prie pat autobusų stoties kepyklėlę, kur neblogai duoda pavalgyti, ten ir užkandame prieš kelionę.

82 - 84 dienos. Trys dienos Ciang Rai miestelyje

Tadas:Sunku palikti tokias vietas, kuriom jaučiame simpatiją, bet mūsų Tailando vizos eina į pabaigą ir turime judėti toliau. Niekur neskubėdami su taksi nuvažiuojame iki autobusų stoties, tikėdamiesi greito išvykimo, nes visur prieš tai į autobusą įlipdavom tik atvykę. Tačiau čia pamatėm, kad ne mes vieni mėgstame šią vietą, turistų srautas didžiulis. Ir bilietą gavome tik į už 3 valandų išvažiusiantį autobusą ( 288B už abu). Teko laiką prastumti vaikštant po aplink stotį esančius prekybos centrus.

81-oji kelionės diena. Chiang Mai trečioji diena.

Tadas: Šiandiena Kristinai neleidau ilgiau pamiegoti. Prikėliau jau anksti ryte, kad per dieną daugiau ką pamatytume. Iškart prasitęsėm motorolerį ir savo apartamentus bei nuvykom papusryčiauti į tą pačią kavinukę, kur užsisakėme po didžiulę stiklinę sulčių ir vaisių salotas su dribsniais ir jogurtu. Vos suvalgėm, o sumokėjome tik 160 B už abu.

   Vykome į tą patį miestelį kaip vakar, kuris vadinasi Maerim. Ten turistams skirta gan nedidelė teritorija, kurioje gali pamatyti ir patirti daug atrakcijų.

80-oji kelionės diena. Chiang Mai 2-oji diena.

Kristina: Po vakar įspūdžių sunku viską susidėlioti į „lentyną“. Būna taip, kad reikia prisiminti ką vakar ar užvakar veikiau. Gerai, kad yra mūsų blog‘as - mūsų pagalbininkas kelionėje.

  Visų pirma kaip prasidėjo mūsų antroji diena Chang Mai. Man miegoti patinka ilgai, dėl to nusprendžiau pasilepinti miegu, nes niekur anksti keltis nereikės šiandiena. Tačiau Tadas jau iš pačio ryto rašo blog‘ą prie kompiuterio. Neilgai trukus susiruošiam ir lekiam pusryčiauti ( kokie ten pusryčiai beveik pietūs). Jau buvome nužiūrėję kur skaniai paruošia vaisių salotas ir sultis. Užsisakiau tokio paties maisto kokio jau buvau ragavusi- pad thai su vištiena ir sriubos kokoso piene. Nežinau, nesu aš tokia išranki, bet maistas toks šiaip sau. Tadui buvo skanu.