100 - oji kelionės diena ! Planuotas 40 km dviračių maršrutas nutrauktas dėl vieno nusilpusio dalyvio.

Tadas: Nauja diena, nauja nuotaika... Pavalgom sočiai pusryčius, išsinuomojam gerus dviračius, nes žinom kas šiandien laukia. 40 km – tai ne juokas, 100 dienų - tai ne juokas... Švęsim šimtadienį vakare po puikios kelionės. Tik va, pakeliui pamatau tą ligoninę, apie kurią mums pasakojo draugai šveicarai. Tai viena iš vaikų ligoninių Kambodžoje, įkurtų šveicarų daktaro Kantha Bopha, dirbančio savanoriu, be jokio atlyginimo. Pats savarankiškai apmokinęs vietinius gydytojus, atidarė keliais ligonines. Pats netgi rengia nemokamu koncertus, kviesdamas aukoti pinigus arba kraują. Kas rytą, prie šių ligoninių susidaro ilga eilė vaikų, laukiančių nemokamo gydymo. Pamaniau, kad duodamas po dolerį šiems vaikams nepagelbėsiu, tad kodėl nepridavus savo kraujo. Ligoninė tvarkinga ir švari, o su personalu angliškai įmanoma susikalbėti. Niekada nedaviau savo kraujo, tad tai buvo nauja. Daktarė viską atlieka steriliai ir nepriekaištingai.

 Bet po procedūros man atsisėdus pajuntu galvos svaigimą. Ok, prigulsiu ir praeis... Bet atsistojus vėl tas pats...Taip, kol išėjau, ir koks pusvalandis praėjo, bet užtat gavau sausainių, spraito ir vitaminų jėgom atgauti. Dar lauke teko prisėsti vieną kartą ir supratau, kad mano visa šios dienos stiprybė subėgo į tą plastikinį maišelį, kuris dabar turbūt šaldytuve...  Kristinutė purto galvą – jokių dviračių šiandieną, tempia mane namo paguldo į lovą ir priverčia žiūrėti filmą apie pimpičkiukus. Po to buvau kaip ridikas ir išlėkėm į miestą, apsukom ratą po įžymias Siem Reap vietas. O vakare paminim šimtadienį su skania vakariene, alumi ir puikiu desertu.

 Daugiau foto čia...