94 - oji kelionės diena. 4000 salų. Trys dienos atgauti jėgom ir pasikrauti noro vėl keliauti

   Tadas: Sėdime medinėj terasoj šalia savo namuko ir stebime nuostabius Mekongo upės vaizdus. Namukų šeimininkai gyvena čia pat, tiesiog pristatė medinių namukų šalia savo kuklaus namo, kad galėtu uždirbti iš turistų. Tad visas vietinių gyvenimas matomas čia pat - su mažais vaikais, dirbančiais jų tėvais ir po kiemą vaikštančiais naminiais gyvūnais. Jau trys dienos kaip mes čia, turėjome pakankamai laiko išsimiegoti, palepinti save nieko neveikimu ir pasikrauti noru toliau keliauti. Bet kaip mes čia patekome ir ką nuveikėme per tą laiką?

   Atvykę iš Vientiano į Pakse autobusų stotį žinojome, kad reikia važiuoti į kitą stotį, kur galima pasigauti vietinį autobusą vežantį iki 4000 salų Don Det salos. Tačiau mūsų dėmesį patraukė autobusas, kuriame jau sėdi keli turistai ir kuris kaip tik ten važiuoja. Tik kaina 2 kartus didesnė. Kur čia trankysimės, pamanėm, nulėksim greičiau. Bet klydom, mat autobusas prieš tai dar apvažiavo visą miestą surinkinėdamas kitus turistus, tad nei laiko, nei pinigų nesutaupėm. Išleido mus Naka Sang miestelyje, iš kurio mažiuku laiveliu nusikėlėme į Don Det salą. Tik išlipę pamatėme daugybę kavinių ir hostelių, bet patraukėm į vakarinę salos dalį, kur būna puikūs saulėlydžiai ir įsikuriam namuke ant upės kranto, kuriuos parekomendavo šveicarų porelė.

   Kas tai yra 4000 salų ir iš kur salos Laose, neturinčiame priėjimo prie jūros? Tai yra tokia Mekongo upės atkarpa, kurioje ji išsišakoja į daugybę šakų, taip suformuodama apie 4000 didesnių ar mažesnių salelių. Per lietus sezoną pusė jų panyra po vandeniu, o kai kuriose gyvenimas verda visus metus. Labiausiai turistinės salos yra Don Khong ( dildžiusia sala ), Don Det ir Don Khon. Dvi paskutinės yra labiausiai lankomos, nes ne tokios didelės ir yra sujungtos senu prancūzų pastatytu tiltu. Norint jas aplankyti, pakanka dviračio ir per pusdienį galima pamatyti viską kas įdomu.

   Taigi, atsikėlėme į Don Det salą per pietus ir net nepastebėjome, kaip po dušo užmigome. Pabudęs leidau dar Kristinai pasnausti ir nuėjau pavalgyti į kitą salos dalį, išbandžiau šveicarų rekomenduotą vietą „Crazy geko“. Visi šioj saloj kažkokie „atsipūtę“, įeinu į kavinės terasą, o ten nei gyvos dvasios, už 10 min prabėga kažkoks vaikas, kurio paklausiu ar galiu čia pavalgyt, bet jis nieko nesupranta. Atsiguliu sau ant gulto ir mėgaujuosi aplinka, kol, galų gale, gaunu meniu. Brušeta ir „Tom yam“ sriuba buvo tikrai puiki ( sumoku 40000LAK).

 Maistas čia brangokas, bet nakvynę gali gauti mažiau nei už 5 USD. Kai grįžtu į savo namuką, jau ir temti pradeda ir Kristina pabunda, tad saulėlydį matom ir palydim abu su alučiu savo terasoj.

 Sutemsta čia gana anksti ir po to veikti nelabai ką ir surasi, nebent galima gurkšnoti alutį ar važiuoti į kitą salos pusę, kur susirenka kompanija grojanti gitaromis ir daranti vakarėlius. Mes liekame namie, žiūrime filmus ir vėl miegame, nes trūksta miegelio kaip niekada. 

   Kitą dieną nusprendžiame išsinuomoto dviračius, kurie kainuoja tik 10000LAK. Keliai čia provėžioti ir purvini, tad greit nepavažiuosi. O mes niekur ir neskubame... Palengva su dviračiais riedame siauru pakrentės takeliu. Akys pačios užkliūna už vietinių gyvenimo, kuris matomas visoj saloj. Privažiavę senąjį prancūzų tiltą,

 turime susimokėti už įvažiavimą į Don Khon salą po 25000LAK. Mūsų tikslas čia Tat Somphamit krioklys iki kurio gal 10 minučių dar važiuojame dviračiu. Prie įėjimo vėl paprašo mūsų susimokėti, bet parodau bilietą į šią salą ir, pasirodo, tinka! Vieta tikrai graži ir krioklys neblogas, prateka daug vandens, bet skardis tai žemas.

 Kaip bebūtų smagu buvo pasivaikščiot po šitą parkelį niekur neskubant, nes saulė kandi, o čia nuo jos galima pasislėpti po parko medžiais. Čia yra ir pliažas,

 bet maudytis jame pavojinga, tad nerizikavom. Pasivažinėję po šią salą, grįžome į Don Det ir pravažiavome kita pakrante, kur karvė ir kiti naminiai gyvūnai tiesiog ant kelio vaikšto,

vaikai šokinėja į purviną Mekongo upės vandenį, o suaugę čilina arba žaidžia savo žaidimus.

Parvykę į savo namuką taip pat įsijungėme čilinimo programą ir tiesiog nieko neveikėme, tai pratęsėme ir sekančią dieną. Dabar galva tuščia ir pailsėjusi, tad pats laikas aplankyti ir kitą šalį. Rytoj laukia sunki ir ilga kelionė, o kaip ten bus pamatysime jau neužilgo.
    Dalykai, kuriuos rekomenduočiau padaryti šiose salose:

• Įsitaisyti jaukioje kavinėje ir stebėti saulėlydį vakarinėje salos dalyje. "BearLao" būtinas.
• Vakarieniauti "Crazy geko" kavinėje. Maistas nuostabus, ypač vakare, nes vakare tikriausiai kitas virėjas dirba.
• Pamatyti krioklius
• pamatyti gėlavandenius delfinus, deja, mums to nepavyko padaryti.
• pasinerti į salos ritmą ir palikti visas bėdas už salos ribų.   

Daugiau foto čia...