106 - oji kelionės diena. Kelionė iki Ko Tao salos.

Tadas: Džiaugiamės praleidę Kalėdas Hua Hin kurorte, bet laikas aplankyti ir kitas  pietų Tailando lankomiausias vietas. Pasirinkome tikriausiai vieną iš labiausiai turistų pamėgtų salų Ko Tao, vien dėl to, kad jinai buvo arčiausiai mūsų ir nereikės ilgai keliauti - tik 4 val autobusu ir 1,5 val keltu. 

   Atsikėlėme gana anksti ir nusprendėme pėsti nueiti iki sutartos vietos, kur mūsų lauks autobusas, nes miestelis tikrai mažas. Prieš tai dar spėjame atsisveikinti su jūra, kurios ošimą girdėdavome visą parą.

   Prieš įlipant į autobusą mums užklijuoja lipdukus ant maikučių, vieniems violetinius, o kitiems geltonus. Čia, Tailande, tokia sistema, kad būtų aišku, kuris turistas į kokią salą vyksta. Po ilgų kelionių Kambodžoje ir Laose, tos keturios valandos autobuse – tai tik akimirksnis. Paleido mus nedideliame uoste, kur jau laukė didelis būrys žmonių. Už geros valandos jų patrigubėjo ir jau baisu pasidarė, nes ta mintis, kad nerasime nakvynės saloj, vis stiprėjo. 

   Dar vienas nerimas buvo dėl plaukimo keltu, nes visada būdavo streso kratantis per bangas. Tačiau pamačius naujutėlį keltą, kuriuo plauksime, nerimas atslūgo

   Vidui  jautiesi kaip dideliame lėktuve, patogios kėdės, yra net baras su užkandžiais. Šalia atsisėdusi mergina iškart sukerta didžiulį sumuštinį. Nors nevalgęs visą dieną, aš neperku nieko, nes dar nesu 100 proc. garantuotas ramiu kėlimusi per bangas. Ir štai pajudame, laivas lengvai šokinėja, viskas ramu, bet kai įsibėgėjam ir išplaukiam į jūrą, Kristina iškart įsikimba į mano ranką, kad net kelionės pabaigoj mano pirštai pabąla. Pro langą geriau nežiūrėti, geriau užsimerkti, nes mažiau streso bus. Apsižvalgau, ir dauguma taip daro, kiti net maišelius jau rankose pasiėmę. O kaimynė mano neištvėrė ir atpylė tą skanų sumuštinį. Gale girdėjau irgi tokių buvo :) Nors buvo ir šaltų nervų žmonių, vienas va sukirto sumuštinį prieš visus demonstratyviai atsisėdęs ant kuprinių :)

   Pagaliau mes atvykome, tai buvo sunkiausia kelionė keltu ir nusprendžiame, kad daugiau jokių salų, nebent lėktuvu. Istorija tuom nesibaigia, nes bandom ieškoti nakvynės. Iš tokio srauto žmonių matom, kad vilčių mažai, bet vis vien nenuleidžiam rankų. Kambarių yra, bet likę brangiausi ir apėję keletą vietų jau pradedam nerimauti. Ir staiga mus užkalbina viena porelė nuo motorolerio, jie taip pat ieško nakvynės ir šioje salos pusėje nieko nerado. Greit susirandam ir mes motorolerių nuomos punktą, kur  paliekam kuprines ir šokam ant motopirkės. Jau vakarėja, tad taip bus greičiau ir lengviau. Kai kuriuos paskutinius kambarius mums nugvelbia iš po nosių kiti turistai, tad tenka važinėti dar kokią valandą. Galų gale suradom, buvo truputį streso, bet taip gal ir įdomiau keliauti :)

   Pavalgom ir pasiimam alaus į savo terasą, kur maloniai prisėdame ir žiūrim filmą. Mūsų namukas ant kalno, į kurį vos motoroleris užvažiuoja. Negana mums nuotykių šiandieną - viena ispanė, važiuodama į kalną, nuslysta nuo kelio ir trenkiasi tiesiai į mūsų motorolerį. Greitai subėga keli žmonės, atkeliam vargšiukę ir smagu, kad viskas gerai baigėsi, nukentėjo tik jos motoroleris. Musų tik apvirto ir liko sveikas, nors dar neaišku, nes tamsoj nelabai ką įžiūrėsi, tad dėl viso pikto mergina palieka savo telefono numerį.

   Kaip bebūtų, diena baigėsi gerai, dabar galime ramiai išsimiegoti, o rytojus bus rytoj. Kai pabusime, tada ir nuspręsime ką veiksime.