107-oji kelionės diena. Ko Tao

Kristina: Dažniausiai rytas prasideda nuo pat pirmųjų gaidžių. Šiandiena - ne išimtis taip pat. Sunku būna miegoti kai taip įkyriai giedama. Ką gi pabudome ir kelkimės, nes dar turime šiandiena išsikraustyti ir susirasti kitą vietą nakvynei. Šeimininkė vakar sakė, kad šiandienai viskas užrezervuota, tad turime pakuotis iš čia. Vietą nakvynei norime susirasti kuo greičiau, kad turėtume laiko apsižvalgyti aplink salą. Puiku, randame visai netoliese, nes čia apartamentai vienas šalia kito. Pasiimame bungalow su vaizdu į jūrą, bet pasirodo vaizdas į jūrą ne nuo paplūdimio, o nuo pakalnės į kurią dar reikia nemažai palypėti. Mums tinka, nes vaizdas vertas pinigų, o nakvynės kaina 700 THB.

   Geriausias ir patogiausias būdas keliauti čia motoroleris arba keturratis, o su dviračiu nepatarčiau, nes teritorija yra ypač kalvota. Aukščiausia salos vieta yra 374 metrai. Sala nėra didelė, bet aplankyti tikrai yra ką. Vienuolika įlankų, kurios visos savitos ir skirtingos nuo smėlėtų plačių paplūdimių iki stačių akmenuotų šlaitų. Jūra nusidažiusi ryškia turkio spalva, o nardytojams čia tikras Rojus vandenyje. Koh Tao - viena iš populiariausių ir daugiausiai nardymo mokyklų turinti sala pasaulyje, kuri kasmet pritraukia mases turistų. Išvertus salos pavadinimą, Koh Tao reiškia "vėžlių sala". Apie 1943 metus, kai sala buvo visiškai  negyvenama, į ją užklysdavo žvejai, kurie pasakodavo, kad prie salos krantų būdavo tiek daug vėžlių, kad pakrantė net juoduodavo.Vėliau į salą buvo ištremti politiniai kaliniai, kurie ilgai neužsibuvo. Pirmieji ir nuolatiniai gyventojai iš gretimų salų apsigyveno 1947 metais, kurie vertėsi žemės ūkiu ir žuvininkyste. O pirmieji keliautojai įkėlė koją 1977 metais, kurie atplaukė su žvejybiniu laivu, skirtu transportuoti kokosus.

   Taigi, pasistiprinę pusryčiais lekiame aplankyti saloje esančias apžvalgos vietas. Viena iš jų vadinasi "Mango view", nuo kurios atsiveria vaizdas nuo viršaus. Tai viena iš lankomų vietų privačioje valdoje dėl to už įvažiavimą sumokame po 20 THB.

Kelias buvo toks prastas, kad primena bulvių lysves.

Dar kartą įsitikinau Tado važiavimo sugebėjimais, manau jis jau yra pasiruošęs Dakaro raliui. Dar negana to nuvažiavome į kitą vietą apsižvalgyti kur reikėjo įveikti 744 laiptelius pirmyn ir atgal, o vaizdas nelabai sužavėjo mus. Važiuojame į kitą salos dalį, kur atsiveria gražus vaizdas į dvi salas, kurias jungia smėlio tiltas.

Labai norėjome ten apsilankyti, bet... Tadas pagavęs adrenalino dozę užsimanė su motoroleriu užvažiuoti į aukštą ir statų kalną, nuo kurio atsiveria dar geresnis vaizdas, bet viskas pasibaigė tuo, kad bevažiuojant pradėjo dusti mūsų motoroleris mat neužteko arklio jėgų. Galiausiai be jokių sužalojimų pasvirome ant vienos pusės kartu su motoroleriu (Žemės trauka daro savo). Staiga girdime iš po krūmų kažkas šaukia:- "please help". Žaibišku greičiu, palikę motorolerį ir išsimovę iš tapkių, bėgame padėti. Situacija tokia: viena turistų porelė įlekė su motoroleriu į statų griovį bei laikantys savo jėgomis motorolerį, kuris gali bet kuria akimirka nugarmėti į krūmus. Viskas pasibaigė laimingai tik merginos ranka buvo šiek tiek sužalota. Apsisprendėm nevažiuoti iki viršūnės išsigandom, kad ir mums taip gali nutikti tuo labiau netraukia mūsų motoriukas.
   Grįžome atgal į savo rajoną, kuriame radome atokvėpio oazę. Nerealus viešasis paplūdimys, kuriame palydėjom Saulę kartu su naujaisiais mūsų draugais.

Manau sugrįšime čia ir rytoj, nes vieta tiesiog traukianti kaip magnetas.