99 - oji kelionės diena. Angkor Wat šventykla.

Tadas: Kristinutė šiandieną jau jaučiasi geriau, dėl to nusprendžiame išsinuomoti dviračius ir patys apžiūrėti Angkor Wat šventyklas, iki kurių kažkur apie 6 km kelio. Kelionė nusimato gan ilga, tad renkamės patogesnius dviračius. Nuomos kaina svyruoja nuo 1 iki 5 USD. Brangiausi naujutėliai kalnų dviračiai, bet mes ieškome aukso viduriuko ir randame dviračius abiems už 5 USD. Aš renkuosi lengvą kalnų dviratį, o Kristinutė išsirinko patogų, bet vos judantį. Kol nuvažiavom iki pirmosios šventyklos, spėjom ir apsipykti, dėl to, kad aš važiuoju per greitai, o Kristina per lėtai, nes jos dviratis tinka labiau važiavimui iki parduotuvės pienuko nusipirkti :)

   Bilietas į parką vienai dienai kainuoja 20 USD, trims – 40. Planuojame čia būti tik dvi dienas, tad  kolkas imame vienai dienai. Pavažiavę nuo kasų apie porą km pagaliau išvystame garsiąją Angkor Wat šventyklą, kuri apjuosta plačiu kanalu. Dar nespėjome pasistatyti dviračių, bet vietiniai jau siūlo savo prekes. Bėda tame, kad jie nesupranta, kai pasakai ne, gali ir 10 kartų kartoti, o jie vis vien savo. Po to supratom, kad nereikia kreipti dėmesio, kitaip turėsi nupirkti visų prekes.

   Kaip bebūtų keista, tas garsusis Angkor Wat‘as mūsų nesužavėjo. Ar čia mūsų apsipykimas dėl dviračių, ar prilipę prekiautojai padarė blogą nuomonę, o gal kaitri saulė vertė mus vos ne per prievartą vaikštinėti po teritoriją. Prisėdę nusprendėme, kad pakanka mums jau tikriausiai keliauti ir laikas važiuoti atostogauti bei patikrinti koks vandenukas Tailando pakrantėse.

Angkor Wat šventyklos prieigos

   Bet greitai nuotaiką pakelia beždžionės, gyvenančios šalia esančiame miškelyje ir ateinančios iki turistų maisto.

 Jos tikros vagilės, stebėjom kaip ištuštino kažkieno priešpiečius ir mašinos bagažinės.

 Po to suvalgėm vaisių ir deserto ir pasikrovę jėgų važiuojame toliau, o ir saulė jau nebe tokia kaitri.

   Visoj teritorijoj šventyklų begalė, dėl to suprasdami, kad nespėsim visko apžiūrėti, kai kurias paliekame kitai dienai. Bayon šventyklą apžiūrime apvažiuodami su dviračiu

 ir toliau važiuojame stebėdami aplinką, šioje teritorijoje gyvena žmonės, ūkininkauja savo laukuose, o vaikai žaidžia kiemuose. Vargani, bet laimingi – toks įspūdis susidarė apie juos. 

  Pagaliau pasiekėme ir kitą šventyklą, kurią norėjome labiau apžiūrėti. Joje gamta daro tvarką – sienos apaugusios samanomis, 

 

o medžiai auga ten, kur jiems reikia, sukurdami nepaprastai gražius vaizdus.

 Medžiai taip įsisiautėję, kad griauna tvoras ir sienas. Šventyklos viduje sienos pakrypusios, išgriuvusios, o ant likusių sudėti davikliai, kad pavojaus atveju, turistai spėtų išbėgti. Po šventyklą landžioji kaip po labirintus siaurais koridoriais ir takeliais.

Šiai šventyklai duodu pirmą vietą, net Bali salos gražuolės šventyklos šiandien nublanko.  Beje, čia buvo kuriamas garsusis filmas „Tomb Raider“, o ta uola, iš kurios išeina Andželina, yra labiausiai mėgstama turistų. Čia nusitęsusi ilga eilė norinčiu nusifotografuoti prie jos. Stojome į eilę ir mes, bet pala... Kas čia dabar darosi? Kaip ateina kiniečiai, taip lenda be eilės. Ir jiems ne motais, kad tu stovi, jie apeis tave ir atsistos prieš nosį. Kitas išvis per visus prasibrovė ir atsistojo fotografuotis. Tai taip neiškentęs nuėjau ir nusifotografavau su juo, tik jis kažkodėl nesišypsojo į kadrą.

    
 Saulė jau horizonte ritinėjasi, o mes tik pusę kelio nuvažiavome, tad sėdome ant dviračių ir be sustojimų grįžome į miestą. Atgal važiavome apsikeitę dviračiais ir įsitikinau, kad geras dviratis labai svarbus, nes visą kelią priekyje mačiau tik mažytį Kristinos siluetą, nors myniau iš visų jėgų . Per visą dieną pravažiavome apie 25 km ir padarėme, čia taip vadinamą, mažąjį ratą. Turime didelių vilčių rytoj padaryti ir didįjį 40km ratą.

   Puikią dieną užbaigėme skania vakariene – pagaliau radome vietą, kur tikrai skanu, o padavėjai draugiški ir kalbūs iki įkyrumo. Beje, maistas mieste brangokas – patiekalas  nuo 2 iki 5 USD. Kaip ir visoj Kambodžoj maistas brangus, neįsivaizduoju, kaip vietiniai žmonės gali pavalgyti kavinėje. Toks įspūdis, kad jiems yra pateikiamas kitoks meniu su kitom kainom. Tas pats ir turguose - vaisių kainos didesnės nei Lietuvoje. Bet nieko nepadarysi, turizmas sparčiai auga šiose vietose, tuo pačiu keldamas ir kainas.

Daugiau foto čia...