98 - oji kelionės diena. Kelionė į Siem Reap.

Tadas: Kambodžos sostinės mums pakaks, reikia pamatyti ir kitą lankomą vietą šioje šalyje. Tiesą pasakius Siem Reapas už Pnom Peną lankomas daugiau gal kokius kelis kartus, o kai kurie į Kambodžą atvažiuoja vien tik dėl tos vietos. Teritorija, kurioje įsikūręs Siem Reapas yra beveik plokščia ir netoli šio miesto yra didžiausias ežeras pietryčių Azijoje - Tonle Sap. Upė ištekėjusi iš ežero įsilieja į Mekongo upę netoli Pnom Penio. Tačiau lietaus sezono metu, kai vandens lygis Mekongo upėje labai stipriai pakyla, vanduo pradeda tekėti priešinga kryptymi į Tonle Sap ežerą ir jis tampa kelis kartus didesnis, o pati Kambodža iš paukščių skrydžio atrodo kaip viena didelė bala. Tačiau turistai čia plūsta ne dėl to.
Šiose vietose buvo labai palankios sąlygos susikurti vienai iš stipriausių ir turtingiausių civilizacijų regione, nes ežeras išsišakoja į daugybę kanalų ir jame veisėsi didžiulis kiekis žuvies. Taigi, šitose vietose susiformavo khmerų karalystė ilgus metus valdžiusi aplinkinius regionus ir sukūrusi didžiulį šventyklų kompleksą, išsilaikiusį iki šių dienų. Mes dėl šios vietos taip pat atvykome į Kambodžą.

   Kelionė truko vėl ilgiau nei žadėjo, bet mes jau buvom tam nusiteikę, prisipirkom vaisių, užkandžių ir įsitaisėm priekinėse sėdynėse, kur pusę kelio pražiūrėjome filmus. Vėl stojome pakelės kavinėje ir vėl valgiau tik aš, nes neišvaizdžiai viskas atrodė. Bet jau geriau valgysiu normalų maistą, nei visą dieną užkandžiais maitinsiuosi, nes važiavome visas 7 valandas. Autobusų stotyje, kuri randasi apie 4 km nuo miesto centro, pasiėmėm tuk - tuką ir už 2USD nuvykom iki miesto. Vairuotojas pasitaikė draugiškas ir puikiai kalbantis angliškai. Tai mus pavežiojo po miestą ir padėjo išsirinkti nebrangią ir jaukią nakvynės vietą už 10USD parai. 

   Siem Reapas iš karto pasirodė turistinis sutvarkytas miestas ( kaip mūsų Palanga) su steriliomis ir brangiomis kavinėmis ir prabangiais viešbučiais. O žmonės jau ne backpackeriai, o greičiausiai atvažiavę atostogom į Tailandą ir dienai kitai užsukę pasižiūrėti Angkor Wat šventyklų.

   Tik išėjom į miestą ir Kristinai prasidėjo bėdos su virškinimu. Dėl to teko skubiai grįžt į hostelį. Matyt pasigavo bacilą, taip ir neaišku - arba nuo užkandžių autobuse arba nuo vakarykščių salotų. Gerai, kad turėjome pasiėmę gerų vaistų iš Lietuvos. Palikau Kristinutę ilsėtis, o pats pabėgiojau palei upę kartu apžiūrėdamas miestą. 

   Pačiam centre švaru, kol neiškiši nosies už jo ribų, bet smagu, kai gali pavalgyt švarioj kavinės ir išėjęs apžiūrėti vietinių gyvenimą.