Tadas: Išsigandę turistų spūsčių nusprendėme pabėgti iš Kutos. Išsinuomojame motorolerį ir nusprendžiam pasivažinėti po Bukit pusiasalį. Žemėlapyje pasižymim kelis taškus, kuriuos norėtume aplankyti, pasiimame daug vandens ir pirmyn. Kamščiai dingo iškart išvažiavus iš miesto, keliukai geri, bet vaizdai nelabai džiugino, nes salos viduryje matėm geresnių. Gražu buvo tik stebėti kaip pakilus į kalną, atsiverdavo jūros vaizdas iš vienos ar iš kitos pusės. Tačiau kuo toliau, tuo gražiau. Vingiuotu keliuku privažiuojam šventyklą, kuri minima kaip viena iš geriausių Bali saloj. Nelabai pasitikime tomis klasifikacijomis kol patys nepamatom, nes paskutinė matyta šventykla labai nuvylė nors apibūdinta kaip pati geriausia regione. Tačiau ne pati šventykla čia sukėlė aikčiojimus, bet aplinka. Iki šventyklos ėjome didžiuliu skardžiu, ant kurio ir pastatytas lankomas objektas. Vaizdas į apačią nerealus - didelės bangos talžosi į uolas, Indijos vandenyno platybės ir turkio spalvos jūra.
Tiesa, užsižiūrėti nepatartina, nes už nugaros sodo medžiuose tyko beždžionės ir laukia ką čia nugvelbti. Pačios šventyklos vidaus net nematėme, nes jinai buvo remontuojama ir matoma tik iš šono.
Buvo pats vidurdienis tad sunku išbūti ant saulės, pasislėpėm pavėsyje, nusipirkom iš močiutės, pasaugojusios mūsų šalmus, didelį kokoso riešutą ir atsigaivinom. Nusprendėm per tokius karščius nesikankinti ir nuvažiavom į visai šalia esantį pliažiuką, garsėjantį tarp banglenčių mėgėjų. Kol nusileidom nuo stačios uolos praėjom banglentininkų kaimelį, atrodo egzotiškai, man smagu į juos žiūrėti, žmonės gyvenantys vien dėl šio sporto. Ilgi plaukai, ilga barzda įdegęs kūnas ir banglentė po pažastimi arba prikabinta prie motorolerio - toks banglentininko paveikslas. Nusileidę iki apačios pamatom labai egzotišką vaizdelį - tarp uolų smėlio salelės, kuriuose pliuškenasi žmonės. O nueiti iki kitų pliažiukų galima pralendant per siaurus uolų tarpelius, per vieną tai vos tilpom, o kiti ir su lentom pralenda.
Pasiliekame čia 2 - 3 valandas atgauti jėgoms ir pasikrauti teigiamų emocijų.
Toliau pakrante važiuojam link namų, papietaujam kavinėj, kurią atsidaręs ispanas, gyvenantis šia diena, pasilikęs čia, nes myli banglentes. Dar pakeliui apžiūrim kelis pliažus, ne veltui Bali garsi gerais pliažais, o mes jau manėm, kad jų čia visai nėra. Pasirodo, reik geriau paieškot, o prieš tai ir pasidomėt.
Grįžtam dar nesutemus ir krentam į baseiną, pasiilgom gėlo vandens, tad mirkstam kol pirštai pabąla. Apie vakarienę patylėsiu, nes čia neradom dar tos vietos, kurios maistas žavėtų. Pasitrinam gatvėmis ir miegoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą