45 - oji kelionės diena. Gili Travangan paskutinės akimirkos.

   Tadas: Paskutinę dieną Gili Travangan saloje pradedame persikėlimu į kitus svečių namus. Nelabai mums patiko prieš tai buvęs personalas, kas diena apsirūkęs jaunimėlis kas kartą su savo juokeliais kalbinęs mus. Visi vakare kiemo viduryje kažką vartoja, o po to miega ten pat gerai įsitaisę. O ryte apsimiegoję daro pusryčius, sakom, dar ko nors pridės į pusryčius, o po to juoksis visi pasislėpę. Žodžiu persikėlėm kitur ir likom patenkinti. 

   Diena apsiniaukusi, matosi, kad jau artėja lietaus sezonas. Bandom pliažintis, snorklinti, bet mus atbaido lietus. Nusprendžiam pėsčiomis apeiti visą salą. Palaukiam, kol lietus baigėsi ir palengva einam pakrante asfaltuotu keliuku. Keliukas po to pereina į klampų smėlį, lenkiam įklimpusius dviratininkus, kurie tikėjosi lengvesnio kelio. Pakrantė apstatyta naujais prabangiais viešbučiais ir staiga viskas baigiasi. Lieka tik šiukšlių krūvos. Taip ir nesupratom ar čia bangos tas šiukšles iš jūros atneša ar salos gyventojai ir turistai pridergia. Tokia nemaloni atkarpa tęsiasi gan ilgai, kol pagaliau prieinam baltą smėliuką, dabar jau galime romantiškai užbaigti savo žygį aplink salą. Vakarinė salos pusė labiau laukinė su užvirtusiais medžiais, uolomis, baltu smėliu.

Įsitaisom saulėlydžio kavinėj prie pat jūros kranto ir laukiame Saulės, tačiau tenka nusivilti, nes jos nėra... Pasilepinam vaisių sultimis ir keliaujame toliau. Pakrantėj įrengti keli tokie "sunset" taškai, bet jie aktyvūs tik vakare saulei leidžiantis, po to visi būriais plūsta atgal į turistinę salos pusę. 

Kai Saulė visai nusileido, apšvietė debesis ir gavosi dar geresnis vaizdas nei tikėjomės. Raudonas dangus, atsidengę koralai ir stovintis vanduo puiki vieta fotografuoti, tad pasidarome trumpą fotosesiją

   Tarsi nebūtume pasimokę iš Kristinos apsinuodijimo, nueiname į tą patį žuvies restoraną, po kurio prasidėjo virškinimo sutrikimai. Prie mūsų prisijungia šveicarai Krisas ir Fabiane. Atrodo, viskas restorane švaru, žuvis šviežia, salotos traškančios, bet prie sustatytos eilės padažų buteliukų stabtelėjau ir aplenkiau juos. Po vakarienės praėjus porai valandų į mūsų duris pasibeldžia mūsų draugai šveicarai - abu apsinuodiję. Išsiaiškinam , kad būtent tuose padažuose slypi visa paslaptis, neaišku kiek jie laiko ant saulės stovi ir kas kiek laiko keičiami. Abu kaip tik prisidėjo balzamiko padažo ant šviežutėlių salotų. Vargšams kitą dieną dar nusimato kelionė, tai sukrapštom kas kokių vaistų turi ir atsisveikinam. Po to paaiškėjo, kad Krisas visą naktį tualete praleido, bet visi žino, kad taip gali nutikti tokiose vietose. Aš dar laukiu, kol man taip bus, tikrai nesiruošiu atsisakyti vietinių skanėstų :)
Foto čia...