16 - oji ir 17 - oji kelionės dienos

    Ištverti karštį čia sunku, vis negaliu prie jo priprasti. Nebent  sėdėt namie įsijungus kondicionierių arba pasinerti giliai į gelmes apžiūrinėjant povandeninį pasaulį.  Tačiau abu jaučiamės peršalę... Taip, peršalę... Nuo visų kondicionierių, nuo ledukų, dedamų į visus gėrimus ( net į arbatą) ir nuo nardymo Tioman saloje. Dėl to sėdime dabar vėsioj lauko kavinukėj, aplink ramu, jokio sujudimo.  Tyrinėju ką tik atneštą sriubytę – čia gausu šviežių daržovių: morkų, svogūnų, brokolių, supjaustytų kukurūzų, yra ir grybų bei vištienios gabaliukų. Lūpos jau dega ( nors prašiau ne aštrios), o per kakta leidžiasi prakaito lašeliai. Renku iš sriubos ciberžoles, kurios nevalgomos, bet suteikia sriubai skaniausia akcentą. Jau tradiciškai visur paragaujam Tom Yam sriubytės ir niekur nenusivylėm, nors visur jinai skirtinga. Jau įpusėjo antroji diena Perhentian saloj. Po vakarykštės kelionės čia pagaliau gerai išsimiegojom ir ilsimės prie tos pačios Kinų jūros.

   Kelionė praėjo lengvai ir neprailgo. Turėjom naują žadintuvą - kas rytą lygiai  5:45 val  išklausom giesmės kviečiančios melstis. Tik šįkart atrodė, kad dainuoja prie pat lango, turbūt vėjas į mūsų pusę pūtė. Kiek buvau Turkijoj, tai ten tų giesmių neįmanoma klausyti, o čia tikrai labai gražiai skamba, tikriausiai malajų kalba daug dainingesnė. Jau kaip tikri keliautojai susiruošti trunkam tik pusvalandį, laikas spaudžia, nes taksistas jau laukia mūsų. Taksi sumokam 10 RM (kaip turistai, manau, permokėjom) ir jau stotyje laukiam savo autobuso. Įlipę suprantam, kad bus dar viena atrakcija, nes mes sėdim tikroj lūženoj, kaip su juo nuvažiuosim 140 km sunku patikėti. Kėdės kaltos perkaltos, durys neužsidaro, kai autobusas sustoja, keleiviai iššoka arba įlipa. Rūko, kas tik nori, dėl to  bilietų rinkėjas atidaro mums langus , kad prapūstu dūmus ir pasveikina atvykus į Malaiziją. Tas skersvėjukas dar labiau prisidėjo prie mūsų užgulusių nosių :) Autobuse vien tik vietiniai, kurie smalsūs, o drąsesni prisėda šalia mūsų ir užkalbina  Nors pusę jų žodžių nesuprantam, bet maloniai pasikalbame ir apie futbolą ir apie politiką. Su tokiu apgriuvusiu autobusu net saugiau važiuoti, nes vairuotojas neskuba kaip patrakęs. Taip nuvykstam iki Kuala Besut  miestelio, iš kurio kelsimės į salą. Kelionė autobusu kainavo  po 10,60 RM

   Uostas nedidelis, pastatytas ant upės kranto, aplink jį pilna greitųjų katerių, su kuriais kaip supratau ir kelsimės. Sumokam po 60 RM (nusiderim po 10 RM) nu į abi puses ir už pusvalandžio esam prie Long Beach, prie mūsų privažiuoja mažesnis kateriukas į kurį reik perlipti, tikriausiai taip saugo paplūdimį, kuris tikrai gražus ir platus. Už tai sumokam dar po 2 RM, nes, pasak, jų tai taksi paslauga.  Pirmą kartą atvykome ne užsirezervavę vietų, nes niekur neįmanoma jų užsisakyt, mat čia backpacker‘ių rojus ir kas atvyksta, eina per namukus ir ieško nakvynės.  Palikęs Kristinutę kavinėj per pusvalandį surandu namuką ( 100 RM parai ) be kondicionieriaus, nes neverta, elektra čia imama iš generatorių ir tiekiama tik kelias valandas dienos metu. Naktį vis vien kondicionierius neveiks, o dieną mūsų namie nebus. 

    Perhentian salos susideda iš dviejų salų : Besar ( big island) ir Kecil (small island). Kėlėmės į pastarąją, į vieną iš dviejų paplūdimių - Long beach. Į kitą paplūdimį Coral beach galima nueiti pėstute  per 10 min. skersai per salą, ten nueisime pavalgyti, nes pasirinkimas geresnis.  Long beach apsistoja daugiausia jaunimas ir čia backpacker‘ių daugiau nei kur kitur, vietinių mažuma.  Kavinės prisitaikiusios prie vakariečių skonio ir meniu pilna biurgerių ir picų.  Šiaip Malaizijos mažai čia pamatysi, bet atsipūsti ir pailsėti tikrai gera vieta. Čia vėl pilna nardymo entuziastų, mat aplink yra keli koralų rifai. O pati sala garsėja pasaulyje kaip vieta, kur galima pigiausiai įsigyti PADI nardymo pažymėjimą ( apie 1000 1200 RM) .  Vakar patyrėm ir naktinį gyvenimą, pilnas paplūdimys jaunimo,

visi geria alkoholį, parduodamą keliose kavinėse, rūko kaljaną,

žiūri ugnies šou, po to šoka

   Saloj gana daug šiukšlių, ypač matosi einant takeliu į kitą pliažą. O šiukšles, kurias surenka, degina vietoje. Toks laužiukas yra ir už mūsų namuko. Ryte išgirdau kažką šlamant, o kai išlindau pasižiūrėt, jau degė ugnis su visais plastmasiniais buteliukais, o dūmai aišku eina į visus namukus. Kai nuėjau pasiklausinėti, administracija apie nieką nežinanti ir traukia pečiais nors dūmelis tai rūksta, bet visiems dzin... Kažką tarp savęs pasikalbėjo ir dingo, bet ugnies niekas ir neužgesino. Teko pačiam imtis darbo ir kibirėliu daryti tvarką.  Jei ilgiau čia liksim ieškosim kitos vietos, bet manau visur čia panašiai :)  Nori kurorto, kelkis į kitą salą ( taksi 10 RM) arba į gretimą Colar beach.

   Kainos  čia 10 – 20 proc. didesnės nei Tioman saloj. Nakvynė nuo 40 iki 350 RM, pavalgyt vakarienę galima už 50 – 70 RM. Pigesnės tik nardymo paslaugos . 

   Kiek liksim čia dar nežinom, laikas parodys, norėčiau panardyt, bet kol kas neleidžia sveikata. Tad laukiu rytojaus :)

Linkėjimai mamai :)

Nuotraukos čia...