14 - oji ir 15 - oji kelionės dienos

  Tadas: Jau antra diena kaip esam mažai turistams pažįstamame miestelyje Kuala Terengganu. Per pastarąsias dienas stengėmės nelėkti kaip akis išdegus, o pasižvalgyti, kaip gyvena vietiniai ne turistiniuose rajonuose gyvenantys malaiziečiai. Ir iškarto susidūrėme su įvairiais sunkumais. Pirmosios problemos prasidėjo dar išvažiuojant iš Kuantan miesto, kurio autobusų stotis, kaip minėjau, visiškai nauja, dar dažais kvepianti. Ir atrodo patys vietiniai nežino kaip viskas turi vykti, nes mums nusipirkus bilietą, kasininkė nurodė 5 stovėjimo platformą. Taip ir pralaukėm, kol neištvėrę nuėjom išsiaiškinti, kur autobusas. O pasirodo pastarasis jau seniai išvykęs. Greit surado mums kitą autobusą, bet tada jau žiūrėjom ne pagal platformą, o firmos pavadinimą ant autobuso, nes jie stoja kur jiems patogiau. Atvykom irgi ne į tą autobusų stotį, kurią planavom, tad teko gerai paeiti, nes taxistas nežinojo tokio adreso, kuriame mūsų viešbutukas. Truputį pavargom tampytis ir nusprendėm čia likt porai dienų.
   Kuala Terengganu -  tai tai buvęs ir vis dar esantis žvejų miestelis. Tačiau atradus naftos, miestas atsinaujina - kyla nauji pastatai, tiesiamos naujos gatvės, tvarkoma aplinka. Tik įvažiavę pastebėjom, kad jis daug tvarkingesnis. Iš šio miesto kilęs vyriausias Malaizijos sultonas, dėl to vietiniai labai didžiuojasi ir daug objektų pavadinta jo vardu. Tiesą pasakius, čia nėra daug ką pamatyti : tik nacionalinis muziejus ( didžiausias šiame regione), sultono rūmai, china town'as, Duyong salytė ir daug smulkių lankomų vietų išsibarsčiusių aplink miestą...
   Tik atvykę, išsimaudom ir lekiam pavalgyti iki China town'o "Golden dragon" restorano, nes pasiskaitėm kelionių gide, jok ten nebrangu ir skanu. Atvykę nusiviliam, nes restoranas tuščias, nešvarus ir tik ką atsidaręs. Einam pasivaikščiodami, apžiūrinėjam gatvę.

China town

Tai pati seniausia miesto gatvė ir tai matosi iš senų pastatų, jaukiai išpuoštų kinietiška atributika.

Gatvės muošmena - kinų šventykla, jaukumu ir gražumu lenkianti matytas Singapūre.

Kiniečių šventykla

Kas antram žingsnyje tokios pat nešvarios kavinukės, suprantu, kad tai laikas išbandyti savo skrandžius ir paskanauti to, ką valgo vietiniai.
 Tempiu Kristiną į vienos kavinės vidų, kuri man pasirodo tinkama, tikriausiai privilioja moliniai indai , kuriuose maistas ruošiamas ir iš kurių valgoma.

Užsisakau vienas, mano Kristina švaruolė, dar kuklinasi, bet kai atneša sriubytę, prašo meniu.

Sriuba labai skani, bet antrieji patiekalai sukelia abejonių dėl šviežumo, nors atrodo tikrai skaniai

   Suvalgom viską, nes išalkę ir galiu pasakyti, kad skrandžiai atlaikė :) Jokiu simptomų, jokių nusiskundimų.
Kol pavalgom, lauke sutemsta. Po šitą nepažįstamą miestą baugoka vaikščioti sutemus, nes matėm tik vieną porelę turistų, vien tik vietiniai. Bet vėliau įsitikinom, kad vietiniai šiltai priima atvykėlius, gatvėj sveikinasi, net sustoja su motoroleriu ir pakelia ranką, nes jiems mes atrodom kitokie, tuo labiau abu balti, beveik albinosai :) Jaučiamės kaip juodaodžiai, einantys per Skuodo centrą :)

Haliucinogeninis sodas

Taigi, pasivaikštom apšviestomis gatvėmis ir po parkelį, kur susodinti dirbtiniai medžiai su lemputėm. Atrodo gan juokingai, bet paukščiai juos mėgsta, ypač kažkokie mažiukai paukštukai. Medžiai apšviečia pakrantę, tai gal ir gerai, nes taip atrodytų labai niūrus vaizdelis.







   Sekančią dieną skiriame maisto ragavimui ir vietinių parduotuvių lankymui.

Vietinis jachtklubas

Iki centrinio turgaus einam palei jūros pakrantę, kur vis dar stovi seni mediniai žvejų laivukai. Tačiau šalia pakrantės tiesiamas dviejų juostų kelias, tvarkomas parkas, kyla nauji viešbučiai. Norėčiau čia atvykti už kokių 10 metų, vaizdas stipriai turėtų skirtis. O kol kas ten švelniai pasakius - lūšnynas, kas antrame name nėra net langų, o šiukšlių sąvartynas.





   Centrinis turgus iškart pagyviną vaizdą, spalvingi vaisiai, visokie kvapai, puolame ragauti. Pradedam nuo duriano. Vietiniai sako "jei nemėgsti šito vaisiaus, nemėgsi ir Malaizijos". Ir iškarto supratom iš kur tas smirdantis kvapas čia visur sklando. Užteko priliesti liežuvį, vietiniai juokiasi, o mes ieškom ką čia užkąsti, kad numalšint tą skonį.

Ir štai, randam vieną įdomų kokteiliuką. Kažkokie į kirminiukus panašūs gabaliukai ( sako iš vaisiaus pagaminti ) ir kokosų pienas su ledukais, dar įdeda ryžių, užpila kažkokio saldau padažo ir, nepatikėsit, įdeda pupelių. Kokteilio pavadinimas "čendo", ar kažkas panašaus.







Volia, visai skanu, o aš ir Kristinos dar išgeriu, nes jai pupelės matai neįtiko :)

   Po to ragaujam vietinių vaisių, kurių pavadinimų net nežinau, ragaut skanu, bet skonis neįprastas, lieku ištikimas lietuviškiems.
   Kelias vakandas pasitrankom po miestą, praeinam pro kelis prekybos centrus, pas mus tokie prieš 20 metų gal buvo. Ir bandom nusikelti iki Duyong salos. Atplaukia senas medinis keltas, įlipam, o vairuotojas rodo mums su pirštu vienetą, nes angliškai nesupranta. Gerai, mes jam duodam 1 RM, jis mosikuoja rankom ir išsitraukęs piniginę parodo, kad 10 RM. Na ne, kelionių gide rašė 1 RM, o dėl ko mes turim mokėti 10 kart daugiau. Paklausiam vietinės keleivės kokia kainą ji moka,  gal perdažė medinį keltą ir kaina šoktelėjo, bet jinai moka 1 RM ir mes išlipam, dar mus vilioja su 5 RM, bet mes net nebesiderim, nenorim pyktis. Po to dar nuveš į salą, o gryžtant kokių 50 RM paprašys.
   Neleidžiam piktom emocijom užvaldyt mūsų ir einam vakarieniauti. Jau nužiūrėjom vieną kavinukę dienos metu ir visiems rekomenduojam, po Singapūro taip skaniai nevalgėm.
   Sriuba Tom Yam dabar jau stipriai išsiveržė į priekį.

Dar ragauju Nasi dagang - tiesiog ryžių patiekalas su aštriu,saldžiu padažu. Skanu... Ir dar apskrudusi žuvytė su ryžiais ir skaniu padažu, šalia dar skrudinti žemės riešutai ir džiovintos mažos žuvytės. Tas kiaušinis gal ir ne į temą, bet suėjo :)

Atrodo nieko įspūdingo, bet matyt, viskas priklauso nuo virėjo, bet to aplinkui švaru, gražus vaizdas į upę ir niekas skonio negadina. Už 4 patiekalus ir 2 arbatas sumokame tik 30 RM, verta gerai paieškot prieš valgant, nes galima rasti tokių perliukų.
   Šiam kartui tiek, rytoj gal jau būsim saloj, nes rytinėj pakrantėj nėra daugiau ką veikti.
   Nuotraukos sukeltos čia...