Kristina: Šį rytą prabudome anksčiau negu spėjo pragysti gaidžiai. Pasitikom kaip Saulė teka dar Tioman'o saloje. Sunku buvo atsisveikinti su rojumi, kuriame teko pabūti.
Sulaukėme kelto, įlipome pirmutiniai, kadangi mūsų miestelis buvo labiausiai nutolęs. Spėjome pasižiūrėti kaip pusryčiauja katės ant prieplaukos, vietiniai keliasi anksti ryte su meškere rankose prigaudyti žuvų visoms miestelio katėms. Pakeliui surinkome visus pakeleivius, prisipildė beveik visas keltas pailsėjusių, gražiai įdegusių žmonių. Nespėjom nusnausti kaip mes jau turėjome išlipti Mersing'e. Suradę Marrry Brown kavinę papusryčiavome ir tuo pačiu užsisakėm nakvynę Kuantan'o mieste pačiame centre prie didžiosios mečetės už 20$.
Atvykome į autobusų stotį prisipirkome vietinių vaisių, kurie reiškia [plaukai], vadinami Rambutan. Tikrai jie plaukuoti ir raudoni, bet labai skanūs ! Taip pat nusipirkome bilietą į Kvantaną už 18,9 RM žmogui. Važiavome apie 4val. su pietų pertrauka. Kai autobusas sustojo visi išlipo tik ne mes - turistai (sedėjo dar viena porelė iš Vokietijos priešais mus). Vieni melstis kiti pietauti, o mes kortom lošėm sedėdami autobuse :).
Greitai atvažiavome į miestelį, bet sukėlė keblumų tai, kad autobusų stotis yra 4km nuo miesto centro, kadangi yra taikomas mokestis autobusams įvažiuoti į miestą, tai autobusai per jį ir nebevažiuoja.. Mes galvojome, kad stotis yra pačiame centre kaip ir mūsų viešbutis. Pati stotis didžiulė, visiškai nauja, dar dažais kvepianti, visa patalpa kondicionieriais aušinama. Tačiau visiškai tuščia - taksi automobilių pilna, bet niekas su jais nevažiuoja, žmonių tik keletas. Miestas labai investuoja į ateitį, nes yra beveik sparčiausiai didėjantis Malaizijoj. Vos suradome informacijos centrą, kur dirbančios moterys net žodžio nemokėjo angliškai, o paprašytos žemėlapio, pradėjo gūžčioti pečiais ( maždaug kam jis). Atvykome su miesto autobusu už 2RM žmogui, po to teko dar kelis šimtus metrų paeit per kaitrią saulutę iki viešbučio, kuris prie pat garsiosios mečetės ir kuri yra labai įspūdinga. Į šį miestą atvykome tik permiegoti ir užmesti akį į mečetę be pasižiūrėti kaip atrodo grynai musulmoniškas miestas. Įspūdžio nepadarė, bet viską atpirko vakarienė, o ypač desertas. Abu užskaitėm persikų pyragą užšaldytą kameroj. Nieko panašaus nebuvom ragavę. Rytoj keliaujam toliau į šiaurę ...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą