22 - oji diena. Stabtelėjimas Melakoje

Tadas: Kaip ir planavom dieną skyrėme poilsiui. Vieta tokia rami, kad net nesinori niekur išeiti iš viešbučio, tiesiog sėdėti terasoj, kažką skaitinėt, rašyti blogą. Tačiau pilvas duoda ženklą, kad šiandien jam poilsio nereikia. Susiruošiu iki parduotuvės, norisi kažko europietiško, vienbalsiai nusprendžiam valgyt dribsnius su pienu ir truputį vaisių, nes tris kartus per dieną valgyt ryžius jau pabodo, kad ir kaip aš juos mėgčiau :) Vietinis nurodo, kad supermarketas už 10 min, puiku, tuo pačiu pakeliui yra skalbykla, dėl to sukraunam savo giliai užkištus rūbus. Kainos juokingos - už dviejų žmonių rūbų ( apie 4 kg) plovimą sumoku 15 RM.
   Prekybos centrą surasti nebuvo sunku, kur tu jo nepastebėsi, mūsų akropoliui dar reik pasistengti. Tačiau maisto prekių parduotuvės rasti taip ir nepavyko, McDonald's gal kokie trys, pilna barų, kavinių. Informacija rodo į vieną pusę, vietiniai į kitą, galų gale nusprendžiu nebesiblaškyt. Teko vėl kavinėj valgyt, bet prekybos centrai labai suviliojo Kristiną, aš taip pat neprieštaravau, nes lauke karštis buvo nepakeliamas.  Tuo pačiu nusipirkau kelionių gidą į sekančią šalį, nes tame, kurį turiu PDF formatu kompiuteryje, per mažai informacijos ir tenka važiuojant autobuse išsitraukinėt kompą.
   Vakarėjant vėl išėjome į miestą pasivaikščiot truputį užmetant akį į žemėlapį ir aplankant įdomesnes vietas. Krikščioniškų bažnyčių, mečečių, indų ir kinų šventyklų čia gausu, o kai kurios krikščioniškos perstatytos į mečetes ,tik kryžius nuluptas.

Atanthuys seniausias vokiečių pastatas rytuose ( 1753 m )

Miestas labai margas. Čia pilna pakrantė augalų, o gėlėm puošiama viskas

Rikšos vairuotojas ilsisi

Spalvų prideda ir išmargintos sienos

ir spalvingos rikšos

Man grąžiausias miestas būna vakare, kai pritemsta ir užsidega šviesos.










Čia žmonės labai draugiški, nebematome piktų žvilgsnių, ir angliškai kalba visi puikiai. Vakare kalbėjome su pora vietinių ( kavinėse dirbančių) ir abu žinojo Lietuvą. Vienas prisiminė R. Meilutytę, o kitas pažįsta Domantą, kuris kavinėj visą mėnesį lankydavosi. Turėjom apie ką pakalbėt, puikūs ir draugiški žmonės.
Prieš miegą dar terasoj stebim lietų. Pirmą kartą matom lietų Malaizijoj, o pranašavo, kad lis kas dieną. Bet lietaus gavom tikriausiai už abi savaites, nes pylė kaip iš kibiro.

FOTO FOTO FOTO!