Išlaukiam geresnio oro ir lekiam iki vietinio turgelio, kur atsisveikinam su savo dviratukais. Buvo tikrai smagu su jais , reiks ir kituose miestuose rinktis šitą transporto priemonę.
Pats turgelis nieko neišsiskiria lietuviško. Daug kinietiškų prekių. Krinta į akis tik daug dviračių skyrelių ir šiaip visokių smulkmenų dviratininkams. Čia mus domino tik viena - paragauti vietinių labai mėgstamo ir giriamo "haring". O kas tai yra? Žinojome, kad tai kažkokia žuvis, kurią valgo žalią su svogūnais ir marinuotais agurkėliais. O pasirodo, tai paprasčiausia gerai lietuviams žinoma ir mėgstama silkė. Žinoma, paragavom ir labai patiko. Sakiau dar ir rytoj ragausiu, nors šiaip silkės nemėgstu. Siūlo ją valgyti lėkštėje arba su bandele (padaro kaip dešrainį). Pasirinkom lėkštėje, kad labiau skonį pajaustume.
Norėjosi tą dieną aplankyti kelias vietas, tačiau per tokį lietų nesinorėjo vaikščiot po parkus. Pasirinkom arčiausiai esantį muziejų, kurio pakako visai dienai. Tai olandų nacionalinis muziejus Rijksmuseum, kuriame netoli 3 milijonų eksponatų. Net nereikia prieš tai būti apsiskaičiusiam, viskas gerai informuota.
Rijksmuseum |
Vakare paskutinį kartą prasiėjom po senamiestį, dar kartą aplankėm raudonųjų žibintų kvartalą (kažkodėl Kritiną ten labai traukė) ir po ilgos dienos atsipūtėm savo terasoj ragaudami alutį.
Tai ka ten gero tam raudonuju zibintu kvartale matet, kad vel gryzot?
AtsakytiPanaikinti