Šiandieną galėjom pamiegoti kiek ilgiau ir ramiau, nėra kur skubėt, nes turime visas tris dienas Amsterdame. Virtuvėj mus pasitiko namų šeimininkė Ingeborg, išsitraukėm kas kokio maistuko turi ir papusryčiavom. Ingeborg pasirodė labai draugiška, bendraujanti ir nuoširdi. Mums net neprašius papasakojo apie lankytinas vietas, kur valgyt, kaip nuvykt iki reikiamų vietų, kur nuomoti dviračius. Net nereikėjo nieko domėtis patiems, pasirodo viskas labai paprasta, susisiekimas mieste tobulas, o lankytinų vietų visai savaitei pakaktų. Atmetėm visus muziejus, bažnyčias ir nusprendėm įsilieti į vietinių gyvenimą. O tai padaryti labai paprasta - reik įsilieti į tą visą būrį dūzgiančių dviratininkų. Buvau girdėjęs apie šitą vietinių pomėgį, bet mane tikrai nustebino jų kiekis. Jiems ir sudarytos idealios sąlygos : nutiesti takai (kai kur platesni nei mašinų), pridaryta pilna parkavimosi vietų. Visi jie zuja skersai išilgai gatvės, lekia per raudoną šviesoforo signalą, atrodo jų niekas už tokius nusižengimus net nebaudžia. O ir tolerancija jiems didžiulė - jei važiuoji dviračiu, tiek pėstieji, tiek automobiliai užleidžia pirmenybę, kartais net važiuojant per raudoną.
Ingeborg rekomendavo mums vieną dviračių nuomos punktą, jos nusprendėm ir paklausyti. Tik ji perspėjo, kad savininkas graikas ir šiek tiek keistas. Kad jis keistas, mes iškart pastebėjome - kol aptarnavo tris merginas prieš mus, tai praėjo pusę valandos. Kaip aš sakau - daug kalbos mažai darbo...O jo draugas tuo metu skrepliavosi, iš kažko juokėsi ir mus fuck'ais aprodė. Apsisukom ir nuėjom, nors savininkas vijosi mus siūlydamas mums nuolaidas. Abu jie kažko parūkę turbūt :) Už kampo radom dviračių parduotuvę, kur mus maloniai priėmė ir už 10 min. išvažiavom su puikiais dviratukais (10 eurų dienai + 50 eurų užstatas).
Smagumėlis. Visas Amsterdamas plokščias, užtenka ir vienabėgio dviračio. Įsisukom tarp vietinių, aplankėm centre esančias vietas, užkandom greito maisto kebabinėje. Persikėlėm į šiaurinę Amsterdamo dalį nemokamu keltu. Ten užsukom į kino teatrą, nes slėpėmės nuo lietaus. Pats pastatas labai gražus, ten pasivaikštinėję nuvažiavom iki raudonųjų žibintų kvartalo, pasižiūrėjom gražių mergaičių ir lėkėm namo, nes lietus jau pradėjo varginti. Lis ir rytoj, tad turbūt reikės lankyti muziejus. Gal tai ir į naudą :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą