59 - oji kelionės diena. Antroji atkarpa pakeliui į Alice Springs.

Tadas: Mūsų gidė Marelle pati pirmoji atsikėlė ir pažadino kiekvieną asmeniškai. Neįprasta keltis dar tamsoje ir iš karto valgyt pusryčius, bet čia viskas kaip armijoj - suskaičiuota kiekviena minutė.  Vakar gavom pažadą, kad šiandien daugiau maudysimės nei kepsim Saulėj, ir iš pat ryto jau važiuojam link vandens šaltinio.  Kelionių agentūra nebuvo įtraukusi šios vietos į tvarkaraštį, bet mūsų gidė mėgstanti eksperimentuoti ir pasiūlo nuvažiuoti iki giluminių vandens šaltinių, kuris yra pakeliui, tad nuo kurso nenukrypsime.  Matarankos miestelis garsus savo terminiais vandenimis, prie tokio vieno šaltinio jau stovim ir žiūrim į lygų kaip veidrodis vandenį. Pavadinimą davė amerikiečių kareiviai, per antrąjį pasaulinį karą įkūrę stovyklą šioje teritorijoje. Vandens skonis kartokas, tad ir pavadinimas toks – Bitter Springs. Šaltinis turi pastovią 32 laipsnių temperatūrą idealią krokodilams, bet čia jų nėra. Tačiau plaukiojant tarp nuvirtusių rąstų vis ta mintis apie krokodilus galvoj sukosi. Aplink laukinė gamta, kurios nei vieno augalo nepamatysi Lietuvoj, voratinkliuose vorai, prie kurių gidė nepatarė artintis. 

   Toliau važiuojam į kitą pagrindinį šio regiono lankomą objektą – taip pat terminius vandenis vadinamus  Mataranka springs. Iki jų reikėjo praeiti miško taku, o ten medžiuose šikšnosparnių spiečiai, kurie kabo aukštyn galvą ir tuštinasi ant turistų, tenka žiūrėt kur eini, bet kur ten sužiūrėsi...

Pats šaltinis sraunus, srovė kaip upėje ir tenka plaukti prieš srovę norint grįžt atgal. Bet vanduo taip pat 32 laipsnių, tai nelabai ir atsigaivinsi. Atvykom pačiu laiku, nes buvom vieni, o išeinant suplūdo turistų ir vietinių aborigeniukų, kurie labai mėgsta fotografuotis ir parodyti ką moka. Nors jų fotkint negalima, bet jie patys prašėsi ir juokėsi parodžius nuotrauką.

   Šiandieną turime nuvažiuoti 620 km , tad šokame į savo autobusiuką ir pirmyn. Priešpiečius sustojame valgyti už 16 km Daly Waters miestelyje, kuriame gyvena tik 24 žmonės, bet jis turi savo paštą, teniso aikštelę ir net kalėjimą. Žinoma viskas apleista ir palikta tik turistams pasižvalgyti.   baseino ir džiaugiamės šia puikia akimirka. Lauko terasoje net įrengta stovyklautojų virtuvėlė, kur mes ir įsikuriame ir pasigaminam hamburgerių.

O svarbiausias objektas čia Daly Waters baras, dekoruotas keliautojų vizitinėm kortelėm , merginų liemenėlėm, atmintiniais daiktais ir monetomis. Baro istorija tokia - keliautojas Stuart savo kelionės metu ant didžiulio medžio užrašė savo inicialą „S“ raidę. Vėliau šio šioje vietoje pastatytas namukas, kuris vėliau virto šia populiaria užeiga, o 1930 m. vieta dar labiau išpopuliarėjo, nes čia nusileido Amy Johnson pakilęs Anglijoje. Tai tarsi australų Darius ir Girėnas. Baras turi baseiną lankytojams, tad tai lyg oazė viduryje dykumos. Visi su emocijom sušokam lyg gyvenime nematę

   Visą likusią atkarpą įveikiam be sustojimo, bet kadangi visi kalbinom savo gidę, neleidom jai užmigti, o ir laikas greit praėjo. Nakvosim vietoj vadinamoj Banka Banka, kuri garsi savo galvijų fermomis. Vaizdas panašus kaip iš vesternų filmų, visur išdžiuvę, mediniai namai  ir kengūros lakstančios aplinkui, kurias greitai išvaiko šuo.  Nelabai nudžiugino žinia, kad teks miegoti po atviru dangum, kažkaip nesinorėjo pabusti su didžiuliu voru ant veido, tad susiradom vietą uždaroj patalpoj. Tuo labiau, kad ir gidė ten pat įsitaisė ir net ant stalo susikūrė guolį. Ir neapsirikom, naktį miegojusius lauke užklupo lietus , be to buvo karšta ir kai kuriuos sukandžiojo uodai.

Kempingas viduryje dykumos, Banka Banka

Tačiau šeimininkė skundžiasi, kad nei vienos kengūros dar nepagavęs, nes jos labai greitos. Palipę ant šalia esančios kalvos laukėme saulėlydžio, bet jis nebuvo įspūdingas, nes per daug debesuota, kas nebūdinga šiose vietose.

Daugiau foto čia...