58 - oji kelionės diena. Kelionės į Alice Springs pradžia. Stuart greitkelis.

Tadas:  Negaliu patikėti, kaip mes sugebam keltis 5 val ryte, bet tai darom jau 4 diena , tai tikriausiai įpratome. Tik spėjom papusryčiauti, o mūsų jau laukia autobusiukas, toks pats kaip ir praėjusioj kelionėj, tik šįkart susirinko 9 žmonės, tai turėsim vietos į valias. Jos tikrai prireiks, nes bus kur kojas ištiesti ilgoje kelionėje.  Turim naują gidę, kuri jau iš pat ryto mus nuteikė linksmai ir turiningai kelionei.  Daug kalbanti ir sugebanti užvesti viso autobusiuko kompaniją. Kad kelionė neprailgtų,važiuojant davė mums įvairių žaidimų geresniam susipažinimui, bet mes jau buvome pažystami, nes visi keleiviai iš praėjusio turo į Kakadu išskyrus vieną vokietį.

   Bus daug važiavimo, nes per tris dienas turėsime įveikti 1500 km.. Visa kelionė bus tiesiu keliu, Stuart greitkeliu, kuris eina per visą Australiją. Kelias pavadintas keliautojo vardu, kuris pirmasis peržengė Australiją iš Adelaidės į Darviną sausuma. Mes tai padarysim per kelias dienas, o jis truko 8 mėnesius ir tik 6 jo bandymas buvo sėkmingas. Daugumos pakelėj pravažiuotų vietų pavadinimus būtent sugalvojo šis keliautojas. Jo praeitas kelias davė pagrindus tiesiant telegrafo liniją per Australiją, kuri buvo labai svarbi šaliai, nes per ją šis žemynas buvo sujungtas su visu pasauliu.

   Nuvažiuojame gana nemažą pirmąją atkarpą, laikas prabėgo greitai, nes visi bendravo, o gidė pasakojo  istorijas apie aborigenų kultūrą ir dabartinę jų padėtį Australijoje. Pirmoji mūsų stotelė Katherine Gorge nacionalinis parkas, kuris yra aborigenų žemėse, būtent Jawoyn genties teritorijoje. Parkas garsus savo tarpekliu, kurį suformavo Katherine upė. Gidė pasiūlo mums paplaukioti su kanojom, bet tik 4 sutinka, mes atsisakom dėl per didelio karščio ir dėl kainos, nes nesitikėjom , kad dar reikės mokėti 36 USD už poros valandų pasiplaukiojimą.

   Sustoję pavalgyti pakliūname į didžiulį karštį, be to randam tik vieną medelį , kurio pavėsyje  įsitaisom užkąsti. Bevalgant mus aplanko filanderiai ( wallaby ) turbūt įpratę prie turistų ir jų nebijantys, tai galėjom iš rankų juos pamaitinti.

Kol kiti plaukios, turim kažkaip ir kažkur praleisti laiką, bet nesugebam net nueiti iki apžvalgos aikštelės, nes vėl per karšta. Nuėję į informacijos centrą susėdam prie stalo žaidimui, o kai truputį atvėsta , surandam jėgų ir apžvalgos aikštelei.Vaizdas gražus, bet prieš Norvegiją nublunka, tuo labiau kad visi laukai ir augalai sudžiuvę.

Apačioj matėme savo kolegas plaukiančius su kanojom. Smagiai jie pasiplaukiojo ir pasimaudė, bet grįžo visi nusvilę Saulėj net jokie apsauginiai kremai nepadėjo. Nuo kranto taip pat buvo maudymosi vieta, kur tikėjomės praleisti likusį laiką, bet kai pamatėm jog tai tiesiog prieplauka, o vanduo ne per skaidriausias, persigalvojom. Išlepom po maudynių Litchfield nacionaliniame parke :)

   Iki pat vakaro važiuojame į savo nakvynės vietą  ir stebim Saulės išdegintą kraštovaizdį. Pasitaikydavo ir gražių vietų, bet neprašysi pas kart sustoti, tad gėrėjomės per mašinos langus.

Kai pasukom nuo greitkelio, vaizdas pasikeitė. Įvažiavom į sodybą, kur daug didelių medžių, o po teritoriją šokinėja kengūros, vaikšto paukščiai ir šalia esančioje kūdroje plaukioja krokodilai. Gidė iš karto perspėja, kad prie vandens nesiartinti, bet pati vėliau naktį mus vedė parodyti blizgančių krokodilo akučių.Tai tiesiog apleistas rojaus kampelis. Senas namas, medinės tvoros, senos aprūdijusios mašinos. 

 Mūsų kompanijoje buvo italas Carlo, kuris kaip ir pridera tikram italui buvo puikus kulinaras. Kur čia kulinaras – jis profesionalus virėjas, apkeliavęs visą pasaulį su kruiziniu laivu, o dabar keliaujantis ir dirbantis visame pasaulyje. Pats pasisiūlo mums padaryti vakarienę ( turbūt pačiam atsibodo tas pats maistas ). Aš pasisiūlau į asistentus, kaip mėgstantis skaniai pavalgyt, sakau, gal ką išmoksiu. Gaminam Carbonara (lyg ir taip parašiau). Ingredientai  : tiesiog makaronai, pjaustytas rūkytas kumpis, parmezano  sūris, pipirai, druska ir 12 kiaušinių. Buvau paprašytas tik atskirti kiaušinio trynius, o jis ten kažką maišė, matavo temperatūrą su pirštu, vėl maišė.
 Ir gavom labai skanų patiekalą. Makaronai kietoki ( virė tik 2 min), pipiriukai nemalti ir valgant traška kaip riešutai, o padažas iš kiaušinių trynių suteikė patiekalui pagrindinį akcentą. Aplodismentai Carlo , valandėlę pakalbam, nueinam iki krokodilų kūdros, kur iš tolo stebim jų blizgančias akutes ir lekiam visi miegoti.

Daugiau foto čia...