34-oji kelionės diena. Labas rytas, Ubud. Bali.

Kristina: Pirma prabudusi, pažiūriu pro langą į mūsų terasą, o ten jau paruošta kava ant stalo. Mano veide šypsena išsitempia dar plačiau. Nereikia niekuo rūpintis, visi pusryčiai tau pateikiami beveik tiesiai į lovą. Buvome maloniai nustebinti tiek pusryčiais tiek visa aplinka. Mūsų kiemas atrodo kaip šventovė, viduryje stovi papuošti bokšteliai, išėjus iš kambario tiesiai prieš mus balandis tupi narvelyje,

aplinkui kvepia smilkalais, spalvotas sodas ir lakstantis baltas šuo vardu Dog'is :).

Dogy Dogy ir šeimininkė

 Nusprendžiam šiandiena su lietuviais nuomotis motorolerius apžiūrėti ryžių terasas ir pakeliui užsukti į šventyklą Pura Luhur Batukau. Motoroleris nuomotis vienai dienai kainuoja 50000 Rp. Šiek tiek užtrukom kol suradom sau tinkamus motorolerius. Tadas jau šiek tiek pramokęs važiavimo kultūrą užsiima pirmąsias gretas ir lekiam pasitelkiant į pagalbą GPS. Mūsų draugai tikri šaunuoliai, nes kai kam buvo pirmas važiavimas ant motorolerio. Kelionėje reikėjo daug kur "grybauti", nes labai sunku buvo susigaudyti- vienu metu žiūrėti ir į kelią ir į navigaciją, kai kur keliai buvo uždaryti, teko nemažai ratų apsukti. Bet nėra to blogo kas neišeitų į gerą, nes vaizdai važiuojant darėsi įdomesni. Patyrėm juokingų situacijų, tokių kaip pasibaigęs benzinas kelyje, nutylėsiu kam čia taip "pasisekė" :)

    Važiuojant kelyje skrandžiai mums liepia greičiau stoti ir valgyti taip ir padarėm. Užėjom į visiškai vietinių žmonių mėgiamą valgymo vietelę. Užsisakėm sriubos, parodėm pirštais ko norime, sultiniu užpylė ir valgom. Sriuba kažkur kainavo 1,50 lt. 

    Pradėjo tamsėti dangus ir kauptis lietus, o mes visą dieną važinėjam, o ryžių terasų dar nepamatėm.. Nusprendžiam važiuoti, kaip bus taip, mes gi lietuviai joks lietus mums nebaisus :)

   Iš tikrųjų nuotraukos kalba pačios už save, ryžių terasos žaliavo įspūdingai, ne veltui jos įtrauktos į Unesco paveldo sąrašą.

   Pakeliui užsukome į šventyklą. Reikėjo kojas pramankštinti, pasivaikščioti apsižvalgyti aplinkui, nes pajutom iš kur kojos dygsta nuo sėdėjimo ant motorolerio.

Pura Luhur Batukau

   Pakeliui namo lietaus tikrai neišvengėm, nepasidavėm ir važiavome toliau. Grįžom murzinais veidais, bet su šypsena ir nuotykiais puikiais. Pavakarieniavome, išgėrėme šalto Bintang alaus ir grįžome į namus.

 FOTO ČIA!!!