10-oji kelionės diena. Tioman sala – mes rojuje!

Kristina: Mersing‘e išsimiegojome labai puikiai. Miestelis man patiko, bet labiausiai laukiau šios dienos, kada galėsime keltis į salą. Prabudome anksti, kad galėtume papusryčiauti, bet nieko iš to  nepešėm - jokios kavinės nedirbo, išskyrus vietinės, bet jose valgoma su rankomis ir nelabai estetiškai atrodė, kol kas nedrįstam tokiose valgyti, bet gal dar aplankysim kelionės metu. Kelte laukė siurprizas -turėjome susimokėti už įvažiavimą į salą po 25RM. 

     Neilgai laukėme kelto, kartu su mumis kėlėsi daug turistų ir dar daugiau  vietinių. Mūsų kuprines sukrovė ant denio, pamaniau „o jeigu iškris, kas tada ?“. Maniau sėdėsime atvirame kelte, bet susėdom uždaroje patalpoje, užkuria variklį ir varom! Iš pradžių taip lėtai, o paskui jūroje paspaudė kaip reikiant, tiesiog skriejom per bangas, pradėjo jaustis supimas laive. Man nieko, o Tadas jau miega. Po kiek laiko padvelkia „malonus“ kvapas, vieną vaiką užsupo - jūros liga. Pirmą kartą pamačiau, kad tai tęsiasi gan ilgai, o kaip vaikas jis ir isteriškai verkti pradėjo. Visi aplink jau tik nosis užsidengę, tarp jų ir aš. Pamaniau, kad tuoj bloga nuo kvapo pasidarys, bet atlaikiau. Kėlėmės ~3h. Pro langus vaizdai gražėjo ir gražėjo..

     Keltas pradėjo laipinti turistus. Iš viso stotelių buvo prie salos 4, o mūsų buvo paskutinė- 5-oji. Lipame į SALANG BEACH. Kiek girdėjome iš atsiliepimų, kad tai gražiausias paplūdimys, tačiau neturi susisiekimo su kitais paplūdimiais tik per džiungles pereisi į kitą miestelį per 1 valandą. Mes jau atvykome, pastebim daugiau vietinių negu turistų. Viena porelė iš Anglijos tapo mūsų kaimynais, kurie taip pat keliauja po Pietryčių Aziją. Buvo smagu pasidalinti kelionės įspūdžiais ir išklausyti patarimų, nes tai paskutinė jų stotelė Malaizijoj, o mums - pirmoji.

    Likom apstulbę ir be žado, mes atsidūrėm rojuje! Pasimetę ir nežinom nuo ko čia pradėti. Pirmiausia suradom savo namuką pro jį vaizdas tiesiai į jūrą. Namukas savotiškai jaukus, svarbiausia su kondicionieriumi. Numetėm kuprines ir lekiam  apsižvalgyti ir tuo pačiu pavalgyti. Užsukam į indų restoranėlį visai čia pat. Skaniai labai pavalgę, lekiam toliau. Tadas išsinuomojo įrangą paviršiniu nardymui už 10RM. Aš buvau atsakinga už fotografavimą ir nedrįsau nerti, nes niekada nebuvau bandžiusi, bet nuo tilto ne ką blogesni vaizdeliai, viskas taip skaidru ir gerai matosi. Tadas kaip ruonis visur pradėjo nardyti ir po tiltu žodžiu- visur. Šaukia, kad čia gal kokios 5 tonos žuvies aplink. 

Pirmasis žvilgsnis po vandeniu

     Saloje atrodo laikas sustoja, čia taip ramu ir gera.

Niekas niekur neskuba, jokio streso nėra. Gyvena visi savo įprastu ritmu.

Kavinės darbuotojas

 Kas į jūrą žuvies, kas nuomoja įrangą, kas masažą daro, kas atsakingas už saugumą (policininko ofisą matėm), kas už sienos kreivumą, kas už skaniai patiektą maistą ir t.t... Žodžiu trūksta žodžių.. Palydėjom Saulę...

Saulėlydis Salang paplūdimyje

Apsižvalgėm po salą, užsisakėm rytojui išvyką į gretimą Tulia salą , kur ir aš išbandysiu paviršinį nardymą.

   Vakarieniavome tame pačiame indų restorane, nes kurortas mažas, pasirinkimas irgi... Čia  suvalgėm šviežiai pagautos žuvies keptos bananų lapuose, po to pasivaikščiojom ir ėjom ilsėtis klausydami kaip bangos ošia.