112 – oji kelionės diena. Visas Railay apeinamas pėsčiomis

Tadas: Po skanaus miego iš bambukų suregztoje trobelėje išlekiu pasižvalgyt aplinkui, Kristinutę palikdamas toliau džiaugtis miegu. Smagu vaikščioti, kai dauguma turistų dar miega, o vietiniai dar tik ruošiasi atidaryti savo parduotuvėles ir kavines. Visų pirma pasuku link apžvalgos aikštelės ( Rai Leh ), esančios pačiame iškyšulio gale. Priėjęs didžiulę uolą apeinu aplinkui ir nustembu pamatęs, koks status kelias veda į viršų. Bet kelias pramintas, vadinasi žmonės čia lipa. Buvo gera rytmetinė mankšta - kol atsidūriau viršui, buvau visas šlapias. Pakėlęs galvą panatau, kodėl ši vieta vadinama "paslėptu pasauliu", nes čia, uolos viršūnėje, tikros džiunglės su šokinėjančiomis beždžionėmis virš galvos.

 Šiame miškelyje yra net ežeriukas, o nuo krašto atsiveria nuostabi panorama, tik medžiai užstoja didžiąją dalį vaizdo.

   Vėliau su Kristina apeiname šią uolą iš vienos pusės ir atsiduriame nuostabiame Hat Phra Nang paplūdimyje, kuris laikomas vienu iš gražiausiu pasaulyje, nors ir nėra labai platus, o kai kuriose vietose net reikia bristi per vandenį susikėlus daiktus ant galvos dėl pakilusio vandens. Tačiau iš čia atsiveria puikus vaizdas į uolėtas mažas salytes tolumoje, smėliukas baltas, o pliažo puošmena - Princesės uola, kuri vakare, saulei apšvietus, nusidažo ryškiom spalvom.

 Praleidžiame čia kelias valandas, o po pietų gerai miegasi, tad nebelendame į didelį karštį ir snaudžiame savo trobelėje.

   Vakare vėl norime atsidurti Hat Ton Sai paplūdimyje kaip ir vakar, bet šį karta einame kitu keliu, kuris veda per džiungles. Kartais keliukas taip susiaurėja, kad net baisu darosi, kas bus toliau. Be to reikia įlipti į statų šlaitą, o beždžionės mus vėl sekas medžių šakomis. Palaipsniui pastebima civilizacija : nuvesti elektros laidai, sugriuvusi nedidelė trobelė, vėliau ir bambukiniai namukai ( tai pigiausi namukai šiose vietose apie 400THB). Matome, kad čia, tiesiog džiunglėse, apsistoję patys tikriausi backpakeriai. Kuo arčiau kranto, tuo namukų kainos kyla, kol pakyla iki sunkiai įkandamų naujų apartamentų. Šiose vietose nesinori nieko ir veikti, tiesiog vaikščiot ir grožėtis.

 Visą vakarą daug kalbėjome, lepinomės sultymis, vakariene, o vėliau ir alučiu ant jūros kranto. Net nepastebėjome, kaip vanduo pakilo iki pat mūsų kojų, atoslūgiai ir potvyniai čia labai dideli.

FOTO ČIA...