111 - oji kelionės diena. Pasitinkame saulę Ko Samui, palydim ją Railay

  Tadas Lyginant su praėjusia naktimi, rytas buvo itin tylus. Viena kita pravažiuojanti mašina ir šunų būriai pakelėse. Vėlavo ir mūsų mikroautobusas, kuris buvo įskaičiuotas į kelionės bilieto kainą. Tačiau į keltą spėjome pačiu laiku. Šį kartą atplaukė ne katamaranas ( dėl to ir bilieto kaina mažesnė ). Laivas lėtesnis, bet atstumas ne ilgas, o jūra rami, neturėtų užsupti. Šis laivas plaukia per visas tris šalia esančias salas, o kadangi Ko Tao vyko transo keturių dienų festivalis, o Ko Phangan naujametinis „Full moon party“, laivas buvo pilnas dar šilto jaunimėlio.

Vieni jau miega tiesiog ant grindų, kiti dar tvarko į kelionę nusipirktą maišelį alaus, o likusieji tiesiog žiūri į vieną tašką. Dabar jau supratome, kur mums reikėjo Naujuosius metus švęsti, bet guodžiame save, kad bent jau gerai jaučiamės. Likome laivo denyje, nes oras puikus, tikimės išvysti saulėtekį. Tačiau debesų sluoksnis leido mums pamatyti tik mažytį pašviesėjimą...

Keltas sustoja Don Sak uoste, kuriame jau laukia mūsų autobusai, išvežiosiantys turistus į skirtingas puses. Mes sėdame į Krabi autobusą. Su mumis sulipa vis dar šiltas jaunimėlis su geru kvapeliu. Kelionė praėjo puikiai, nes kelias tiesus ir geras. Tik paleidžia mus ne Krabi mieste, o vėl netoli miesto autobusų sustojimo vietoje, ten gal ir jų stotis skaitosi, bet man priminė tiesiog kiemą. Vėl tenka gaudyt tuk tuką ir mokėt papildomai po 30THB. Paleidžia centre, o mes vis dar neapsisprendę, likti čia ar judėti toliau. Visgi norime iškarto eiti prie reikalo ir važiuoti į Railay, dėl to prie upės susirandame keltą, kuriam sumokame po 150THB.  Railay – tai ne sala, bet į ją reikia keltis vandeniu, dėl to, kad iki jos nėra jokių kelių, mat aplinkui šį iškyšulį iškilusios didžiulės uolos. Net norint nuvykti į nuošalesnius paplūdimius, reikalinga vandens taksi pagalba. Tikimės čia išvysti stulbinančius vaizdus, nuostabius paplūdimius ir kopinėtojus uolomis. Ir visa tai pamatome dar neišlipę iš valties, tiesa, iš jos reikėjo išlipti nepriplaukus iki kranto ir bristi per vandenį, nes atoslūgis neleido iki kranto mūsų privežti.

Atoslūgis

Štai mes ir čia, ieškom nakvynės, bet aplink vien tik penkių žvaigždučių kurortai. Užeiname iki vieno iš jų pasiklausti ir esame nuleisti ant žemės – namuko kaina 700 lt. Traukiam lauk kelionių gidą ir ieškom tinkamesnio varianto. Ir štai vienas toks yra – „Rapala rock wood resort“. Turbūt vienintelė vieta šiame paplūdimyje, į kurios kainą dar galėtume įkąsti. Ir neįtikėtina- yra laisvų vietų. Gauname namuką už 800THB, nors ir pati prasčiausia vieta, kurioje esame miegoję, nors lova čia tiesiog čiužinys ant žemės, bet liekame patenkinti. Ir tiesiu taikiniu į pliažą. Rytų pakrantės pliažas nelabai tinkamas, tad einame iki vakarinės pusės, kurioje atsiveria puikiausia naujametinė dovana mums ( nors ir pavėluota). Tikrai džiaugiamės , kad dar atsiranda tokių vietų, vis sugebančių mus sužavėti, nors laikome save jau išlepusiais keliautojais.

   Kaitri saulė prikausto mus prie šilto smėliuko ir leidžiame sau nusnausti, o pabudę vėl stebimės, kur mes čia papuolėme – didelis platus paplūdimys apsuptas aukštom uolom,  prie pakrantės daugybė vietinių laivelių, kažkur matytų reklaminiuose bukletėliuose.

 Per dieną vanduo labai stipriai atsitraukia, dėl to galima pėsčiomis nueiti iki kito pliažo – Hat Ton Sai. Šioje vietoje įsikūrę daugybę nebrangių nakvynės vietų ir nėra nei vieno blizgančio viešbučio. Aplinkui esančiose uolose pilna kopiančių į uolas, o palei pakrantę išsidėsčiusios kuklios kavinukės. Tiesa, mums einant link pliažo,  virš galvos išsiskleidė parašiutas, kai kurie dar ir nušoka nuo uolos į ją užkopę.

 Šioje vietoje galima pamatyti bene gražiausią saulėlydį, bet reik skubėt grįžti atgal, nes vanduo labai greit gali pakilt ir vienintelis būdas bus tik taksi, kurie po 6 val vakaro būna žymiai brangesni.

 Radome čia ir prieinamų maisto kainų – žmogui pavalgyt galima nuo 50 iki 150 THB. O jei norisi kažko rimčiau, galima pasiimti BBQ už 250 THB, už kurį sumokėjus, galima naudotis švedišku stalu. Tokios vietos pavojingos, nes dažniausiai baigiasi persivalgymais.

   Prieš miegą virš lovos pasikabiname tinklelį nuo uodų, niekada dar neteko to daryti, bet čia jų daug. Dabar jau saugūs nuo visko ir miegosim su šypsenomis.

FOTO ČIA...