65 - oji ir 66 - oji kelionės dienos. Iš vasaros į pavasarį ( iš Alice Springs į Adelaidę )

Tadas: Tik 1500 km iš amžinos vasaros ir papuoli į pavasarėjantį miestą Adelaidę, tenka net ieškoti kažkur užkišto megztuko, kuris pasiimtas ekstra atveju ( o gal kada netyčia prireiks ). Kelionė truko dvi paras per sausiausią Australijos dalį, kuri yra beveik negyvenama ir mažiausiai lankoma turistų. Galima įveikti ir per parą šitą atstumą, bet Australijoj nerekomenduojama važiuoti naktį, nes kengūros šokinėja kaip pašėlusios per kelią ir pilnos pakelės nutrenktų laukinių gyvūnų. Dėl to visos mašinos su apsaugom priekyje. Be to vairuotojas tik vienas ir jam reikia poilsio. Gidas šįkart pasitaikė labai geras, viską išaiškina gryna anglų kalba ir paklausia ar visi viską suprato.

   Judant į pietus kraštovaizdis pradėjo skurdėti, medžiai mažėti bei retėti, o aplinkui neaprėpiami plotai niekam nenaudojamos skurdžios žemės. Padarę tik porą sustojimų per pirmą dieną nuvažiuojame apie 700 km. Privažiuojame atrodytų skurdžiausią vietą Australijoje, tai tikra dykuma , bet šis regionas slepia didelius turtus būtent po žeme. Artėjant link pagrindinio miestelio Coober Pedy matome supiltas didesnes ar mažesnes piramides iš smėlio ir kuo toliau tuo jų darosi daugiau, kol galiausiai aprėpia visą horizontą. Paslaptis tame, kad šiame regione randamas pats kokybiškiausias opalas ir iškasama 90 proc. viso pasaulio opalų. Kas tie opalai aš net nežinojau, bet buvom nuvežti į muziejų, kuriame pažiūrėjome dokumentinį filmuką apie juos, o gidė dar papasakojo ir pademonstravo kaip juos apdirba. Tikrai gražūs akmenukai (mineralai), man žymiai gražesni nei mūsų gintaras.

   Kadangi lauke vasaros metu būna apie +50 ir dar pučia stiprus karštas ir sausas vėjas, visi gyventojai čia įsikūrę po žeme. Būtent iškastuose tuneliuose įsikuria savo namus su visais patogumais. Po žeme visą parą būna pastovi 18 - 22 laipsnių temperatūra, tad nereikia jokių kondicionierių. Palandžiojom ir po požeminius tunelius apžiūrėdami kaip dirbo žmonės anksčiau

Kadangi čia namų beveik nėra teks mums miegoti po žeme, gauname visą požeminį bendrabutį, kur įrengta virtuvė ir 14 kambariukų su 4 miegamom vietom kiekviename.

Kai po žeme vėsu ir tamsu, lauke šviečia saulė ir vaizdas toksai

   Dėl savo specifinio kraštovaizdžio primenančio kitą planetą vieta labai mėgstama filmų kūrėjų, dėl to čia pastatytas net 5 žvaigždučių viešbutis Holivudo žvaigždėms. Daug gerai žinomų fantastinių filmų nufilmuota būtent čia.

   Susipažinę su miesteliu nueiname vakarienės į piceriją, mūsų grupė vėl visas internacionalas. Daugiausiai Europiečiai, o ypač vokiečiai keliauja po Australiją. Kol kalbam, mums iškepa didžiulę picą

Tai pirmoji mūsų pica kelionėje, kurią valgome kažkur dykumos viduryje. Maisto užteks ir rytojuj , nes visos nesuvalgome, o paplotėliu gabaliukus , kurių nesuvalgėm susivyniojam į servetėlę, nes nešim vienam picų mėgėjui paskanauti. Mat po vakarienės visi keliaujame aplankyti vienos šeimynos, kuri yra priglaudusi likusius be mamų kengūriukus. Kai kurios jau užaugusios, o kitos dar tik mažytės ir geriančios tik pienuką

Didesnės kengūros labai mėgsta picų paplotėlius, tai galėjom pamaitinti jas savo lauknešėliais. 

Vieną kengūriuką turėsim nugabenti iki Adelaidės, nes jam reikia veterinarų pagalbos. Jo mama žuvo po automobilio ratais, o jis liko vienas, be to jį apkandžiojo šuo, tai vargšiukas nejudina vienos rankos. Vienai merginai iš mūsų grupės buvo paskirta užduotis prižiūrėti ir maitinti mažylį visos kelionės metu. Ją praminėm kengūros mama. Tai kitą dieną kengūriukas buvo pats populiariausias keleivis mūsų autobusiuke.

Antros dienos kelionė irgi buvo įdomi su keliais sustojimais. Kraštovaizdis tapo kalvotas su daugybe druskos ežerų, čia randasi ir didžiausias ežeras Australijoje, kuris šiuo metų visiškai išdžiuvęs.

Pakeliui užkalbinom ir vokiečių porelę, kurie atkeliavę iš Vokietijos iki Australijos su savo mašina. Pusę kelio jie jau įveikė, liko tik Naujoji Zelandija bei Amerika ir kelionė aplink pasaulį bus baigta.  Matosi, kad jau pensininkai ir turtingi žmonės, bet noriai kalbėjo su visais ir dalinosi įspūdžiais, matyt trūksta bendravimo jiems, nes jau ilgas laikas toli nuo namų. O jų mašinytė tikrai įspūdinga

   Į Adelaidę atvykom dar šviesios paros metu. Čia nei vieno debesėlio, dangus žydras visą laiką, bet lauke vėsu, jau pripratom prie pastovios +30 temperatūros. Miestelis tikrai gražus, tvarka ir švara visur , visas miestas apsodintas sodais, o centras mažiukas ir nei vieno dangoraižio. Eismo visai nėra, net nepasakysi, kad mieste gyvena virš milijono žmonių. Turėjom laiko įsikurti naujame keliautojų bendrabutyje ir pasivaikščiot po miestą. Atkeliaudami čia įveikėme vieną iš įspūdingiausių kelių Australijoje, kuriame pamatėm kokia skirtinga yra ši šalis ir susipažinome su vietinių aborigenų kultūra. Jų čia nematyti nei vieno, čia jau baltųjų australų kraštas.

Daugiau foto čia...