28 - oji kelionės diena. Pirmasis pasivažinėjimas motoroleriais. Prambanan ir Rato Boko šventyklū lankymas.

 Tadas:  Nuo pat ryto pajutome svečių namų svetingumą - visi šypsosi, bendrauja, domisi ką veiksi ir dalina patarimus kaip geriau ir pigiau tai padaryti. O svečių namų šeimininkė, kaip mama, pati virtuvėlėj paruošė pusryčius, kuriuos pavalgėme terasoj. Iš karto supratau, kad šioje vietoje pasiliksim ilgiau ir aplankysim aplink Yogyakartą esančias įdomias vieteles. 

   Vakar dar sukom galvą kaip pereiti per gatvę per zvimbiančių motorolerių spūstį, o šiandien jau patys jį nusprendėme išbandyti. Esu jau važinėjęs ir dar didesniame mieste, tai reikės tik prisiminti. Parai motoroleris atsiėjo tik 60000 IRD :) Skamba bauginančiai, bet tai yra tik 5,4 USD ir prie tokių kainų reikės mums priprasti, nes skaičiai maišosi. Labai nesunku pražiopsoti vieną nuliuką ir tada sumokėsi 10 kart daugiau :)

   Labiausiai baugino eismas kairia kelio puse, bet viskas paprasčiau nei atrodo. Tu tiesiog judi kartu su visa minia. Vietiniai mato, kad tu nesi labai gerai įgudęs, dėl to laikosi atstumo arba lenkdami negarsiai supypsi. Taigi, taip nedrąsiai, o po to ir drąsiau nuvažiuojam iki Prambanan šventyklos, kurią pravažiuoti labai sunku, nes matosi nuo pagrindinio kelio. Prie kasų pasiūlo nusipirkti kartu ir leidimą į Ratu Boko šventyklą, kuri yra apie 5 km nuo čia. Plius dar nemokama arbata ir nemokamas gėrimas Ratu Boko šventyklos restorane. Neatsispiriame šiam pasiūlymui ir pakišame Kristinos studentų pažymėjimą. Jis jau porą mėnesių pasibaigęs, bet jau antrą kartą praslydo. Na va, ne tik vietiniai, bet ir mes juos apgaudinėjame :) Ir kaina ženkliai mažesnė - aš moku 230000 IDR , o Kristinutė  tik 130000 IDR. 

   Saulė šviečia stačiai į galvą, dangui tik vienas kitas debesėlis, jaučiam, kad bus sunku čia išbūti.

Shiva šventykla

Bet šventyklos traukia tik jas pamačius. Suplukę ir sukaitę vaikštom po vietovę ir slepiamės nuo saulės bei vietinių mokyklinukų šventyklos viduje. Vietiniams nusifotografuot su baltaisiais šventyklų fone ir pasirodyt facebook'e yra labai svarbus dalykas. Čia, turbūt, pas juos mados šauksmas dabar. 

Pačios šventyklos pastatytos 8 amžiuje ir labiausiai atspindi tų laikų Javos Hindu kultūrą. Jos atrodo tikrai įspūdingai, tuo labiau, kad atvirukuose juos esi matęs ne kartą, o dabar tu stovi tarp jų. Wau!

Griuvėsiai aplink pagrindinę Shiva Šventyklą

Aplink pagrindinius pastatus pilna griuvėsių, mat 16 amžiuje per žemės drebėjimą dauguma pastatų buvo apgriauta, o vietiniai lobių ir statybinių medžiagų ieškotojai dar labiau suardė šį grožį. Atstačius dalį pastatų, jos buvo įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą. tačiau po 2006 metų žemės drebėjimo vėl vietiniams atsirado papildomo darbo. Statybos vyksta pilnu tempu, įsivaizduoju kiek jiems čia dar liko darbo, norėčiau pamatyti, kaip viskas atrodys. 

Fotosesija su vietiniais

 Kompleksas susideda iš kelių šventyklų, kurios beveik sugriautos.

Dalinai atstatyta tik viena, paskutinė šventykla, labiausiai patiko. Pabendravom su vietiniais darbininkais, pasiskolinom jų įrankių ir išbandėm jų duonos. Darbas ant saulės tikrai sunkus, bet, kiek mačiau, nieko ten jie nedirba, laiką stumia ir tiek. Dainas dainuoja, kalbina turistus, žodžiu, niekur neskuba.

   Buvo keista pietauti tokioj vietoj ir sumokėti tik 100000 IDR. Nors maistas ne itin skanus buvo. 

Gerai su savo transportu, nes nereikia taikytis prie kitų ar laukti atvykstančio autobuso. Šoki sau ant motorolerio ir leki. Girdėjom, kad Ratu Boko šventykloj gražus saulėlydis, dėl to mes jau ant savo žirgo lekiam per ryžių laukus. Saulutė jau leidžiasi, tad visos spalvos paryškėja. Pirmą kartą matau ryžių laukus ir įsitikinu, kad matytos nuotraukos tikrai nepafotošopintos. Pražiopsom įsukimą į teisingą kelią, bet per daug nesijaudinam, grožimės vaizdeliais, sustoję suvalgom ledų. Kylam į kalną per vietines gyvenvietes, vos nesuvažinėjam pora gaidžių išbėgusių iš kukurūzų lauko, priimam sveikinimus ir šypsenas iš vietinių vaikų rodančių mums kelią. 

  Ir mes jau nuostabioj vietoje, ne tiek gražia šventykla, bet aplinka. Tikriausiai vietiniai ne veltus pasirinko šią vietą, nes ji turi kažką savo ir jokios nuotraukos to neperteiks.

  Tiesiog pasivaikštom po teritoriją, terasoj išgeriame pažadėtojo gėrimo ir, nepatikėsit, sudalyvaujame filmavime. Pamatęs , kad ruošiasi kažkokio klipuko filmavime, taip ir pamaniau - tuoj į tai įtrauks ir mus, nes mes gi egzotika jiems ir papuošim klipą. Taip ir atsitiko, buvom pastatyti tarp žiūrovų priekiniame plane, o už mūsų šoko tautiniais rūbais pasipuošusios merginos.

Laukiam video :)

Ir galų gale taip išgirtas saulėlydis

Ši diena man buvo viena iš geriausių mūsų kelionėje, nes patyrėm daug naujų dalykų ir buvom lydimi laimingų bei padėti norinčių žmonių. Pagalbą jutau net važiuodamas motoroleriu prikimštoje gatvėje. O gal čia dėti Kristinos blondiniški plaukai plevenantys iš po šalmo? :)

FOTO!!!