Kristina: Po smagaus Taduko gimtadienio išmiegojome tik keturias valandas, kadangi norėjome apsidrausti ir nepavėluoti į oro uostą. Gatvėje susistabdėme taxi, o tai nebuvo sunku, nes mes pasirodo gyvenome arti raudonųjų žibintų kvartalo, išvykdami dar galėjome prisižiūrėti pikantiškų vaizdelių. Sumokėjome 20RM iki Kuala Lampūro autobusų stoties. Į oro uostą, kuris yra apie 75km nuo miesto važiavome apie 1val ( po 10 RM ). Neturėjome jokių problemų, greitai atvykome, oro uoste viskas paprasta ir aišku.
Ilgai laukus dar palaukus, nes turėjome apie 3,5 val laisvo laiko, pagaliau įsėdome į lėktuvą.. Gerai, kad prie mūsų niekas nesėdėjo galėjome ramiai nusnausti lėktuve. Po 2val skrydžio nusileidome į Yogyakarta! (Kodėl pasirinkome Yogyakarta, o ne Indonezijos sostinę Jakartą, pasiskaitėm, kad sostinėjė nieko gero, Yogyakarta kitaip vadinama kultūros sostinė, čia yra kur kas daugiau ką pamatyti :)). Taigi, viza kainavo 25$, kas netikėčiausia nepriima seno leidimo dolerių, teko duoti eurais, šiek tiek permokėjom. Uždėjo štampus į pasus, dairėmės aplink kur bagažą reikia atsiimti. Mažai trūko, kad būčiau išėjusi į lauką be bagažo, pasirodo čia oro uostas mažas ir dar kaip mažas! Reikėjo nufilmuoti, bet buvau šoko būsenoje. Tokie maži, bet nagli žmogeliukai stumdosi ir laukia siaurame kambariuke savo bagažo. O jų bagažai... nuo instrumentų iki įvairiausių buitinių prietaisų, baldų ir kt. Įsivaizduokit, išlipa visi iš lėktuvo esantys žmonės ir laukia susispraudę mažoje erdvėje. Tadas bando jėga brautis, nes bagažus darbuotojai sudeda į vieną krūvą. Aš stovėjau gale "zeksavau" ar mūsų kuprinių niekas neišsineša, o Tadas didvyriškai parneša mūsų turtą.
Išėjus iš oro uosto, prasibraunam tuo pačiu ir per taksistų minia. Kadangi mums reikia autobuso į juos nekreipiam dėmesio. Atvažiavo mažas autobusas, bet visi sutilpom. Pro langus pradedame geriau susipažinti su miestu. Jokių dangoraižių, jokios prabangos. Miestelis daugiau panašesnis į tikrąją Aziją. Išlipome pagrindinėje miesto gatvėje Malioboro. Gatvė labai judri, vienoje pusėje arkliai su karietomis ir rikšos, kitoje pusėje eismas dūzgia nuo minios motorolerių.
.jpg) | |
| Rikšos vairuotojas |
Mus vietiniai pastebi iškart, pradeda sekti iš paskos ir siūlo apartamentus. Bandėm savarankiškai susirasti, bet tiko ir vietinio parekomenduotas viešbutukas. Kritom kaip kūdikiai į lovą, nes trūko miego.. Pabudę ėjom pavalgyti, maistas labai skanus, šviežias su daug daržovių, kurių mums labai trūko Malaizijoje. Vakarėjant, išėjome pasižvalgyti pagrindine gatve iki aikštės. Vaizdas visiškai skiriasi nuo matytų.
.jpg)
Kainos čia juokingos, bet skaičiai ant pinigų sako visai kitokius skaičius. Tiesiog su 100 dolerių tampi milijonierius :) Nusprendėm, kad būtų neprošal išbandyti masažą. Užėjome į vieną iš geresnių, kuriame atsipalaidavome 45min. Pasirinkome atpalaiduojantį Bali stiliaus masažą. Buvo labai gerai ! Dar užsukom į tą pačią kavinę, kurioje jau valgėm, užsisakom vaisių salotų ir sulčių. Reikia atgauti jėgas :) Paklausom gyvos muzikos ir keliaujam link namų... Tokia dienos pabaiga.
.jpg) | |
| Burbulis |
.jpg){kind=link}
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą