Tadas: Dvi likusios dienos buvo skirtos apžiūrėti Kvala Lampūrui. Buvo šiek tiek keista atvykti iš provincijos į 1,6 milijono gyventojų turintį miestą. Gel ir ne taip baisiai skamba palyginus su kitais pasaulio megapoliais , bet vis tiek kepdavome tarp įkaitusių miesto dangoraižių ir dusdavome žmonių spūstyse. Tai ypač jautėsi kinų kvartale, kur buvo didžiulės spūstys žmonių, remontuojamos pagrindinės gatvės ir nepakeliamas karštis. tokiais atvejais iškarto ieškome kur pasislėpti nuo saulės ir suvalgom ledų ar išgeriam šaltą gėrimą. Tą dieną padėjo centrinio turgaus sienos. Tikėjomės pamatyti daugybę kiniečių prekystalių ir daug netvarkos, bet išvydom puikų istorinį pastatą, kondicionuojamą ir tvarkingą. Puiki didelė suvenyrų parduotuvė - būtų galima taip pavadinti. Bet deja, mes dar namo neplanuojame keliauti, tai suvenyrus pirksim kiek vėliau ir kitoje šalyje.
Toliau bėgame iš žmonių spūsties, pereinam per tiltą ir atsiduriam erdvioje nepriklausomybės aikštėje. Šiaip nieko įspūdingo, bet vietiniams ši vieta itin svarbi, joje paskelbta Malaizijos nepriklausomybė nuo britų.
.jpg)
Vėl slepiamės nuo karščio ir užsukam į šalia esantį muziejų, šiek tiek istorijos neprošal... Prasukam ir per mažąją Indiją, per šalia esantį fontanų parką, tik deja ten tik pora fontanų, tad pačilinam ir stebim kaip pildosi miesto gatvės. Per piko valandą nebesinorėjo niekur trankytis, tuo labiau Kristinutė mane tempia iki bokštų dvynių, nes turi man dovaną išrinkti. Tikrai nesipriešinu, ta vieta man labiausiai patinka šiame mieste, o tuo labiau vakarėjant atmosfera ten nepakartojama.
Prieš tai jau girdėjome, kad mieste susigaudyti prireikia dienos, tad mes jau perpratom visą vietinio transporto sistemą, kuri labai patogi, gali nuvažiuoti į bet kurį miesto kampelį. Be to labai pigu. Įšokame į metro ir už 15 min jau esame po bokštais dvyniais sumokėję tik po 1,6 RM. Kai esi išalkęs, uoslė nuveda ten, kur jai reikia ir štai, naujas atradimas - trečiame aukšte didžiulė kavinių salė (panašu kaip Ozas PC), kur gali rasti nuo McDonalds iki vietinių nudlų. Pigu, skanu, greita. Už 10RM gali skaniai pavalgyt, o už 20 persivalgyti.
Likusį vakarą praleidžiame aplink bokštus dvynius čilindami, stebėdami fontanus, bendraudami su vietiniais
.jpg)
.jpg)
O pakeliui namo Kristina surengė šlapių marškinėlių šou viename fontane, man pakankamai geras dušas ir namie, tad kompanijos nepalaikiau, bet gal kitą kartą... :)
Grįžę į savo rajoną įsitikiname, kad tai tikrų tikriausias raudonųjų žibintų kvartalas. Kristina pašiurpusi, bet nieko, pripras, ne įprasti vaizdai visada sukelia šoką :)
Nusprendžiame apsilankyti ir mes bariuke, kur atsigeriame alaus už norvegišką kainą :) Tikrai keista, bet žmonių pilna ir niekas nesiskundžia, žinoma, tai tik europiečiai, kurie atvažiuoja į Aziją atsigerti europietiško alaus ir suvalgyti picos :) Alaus kaina 30 RM už pintą ir 20 RM už vietinį "Tiger" alų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą