Kristina: Gerai išsimiegoję ruošiamės kelionei į džiungles. Kartu su savimi nešamės 2l vandens, purškalą nuo uodų, gyvačių ir kitų padarų :). Gaila, kad neturime tinkamos avalynės, bet tiks ir sportbačiai. Aš kaip, tikra, geografė pasiruošiu kaip pridera- kelnės ir marškiniai su ilgom rankovėm. Tadukas šiek tiek žiūri atlaidžiau ir savęs neapkrauna tokiais dalykais.
Nuveža mus iki kelionių agentūros, sumokame už mikroautobusą po 5 RM iki Kuala Tembeking (iš čia plaukia keltas), už keltą po 35 RM ir už įvažiavimą į parką po 1 RM, plius dar už fotoaparatą po 5 RM (mobiliakai su fotikais taip pat įskaičiuojami). Sulaukiame mikroautobuso, kartu su mumis važiuoja dar dvi turistų porelės. Atveža prie upės, kuria plauksime link Taman Negara. Nežinau kaip tiksliau apibūdinti mūsų laivelį, bet su tokiu niekur dar neteko plaukti. Upe plaukėme apie 3val. sėdėjome ir žvalgėmės aplinkui.
Upės spalva šviesiai rudos spalvos, upės vingiai platūs, salpos pripildytos smėlio ir įvairių nešmenų, kuriose mėgsta lankytis pilkos beždžionėlės su visu šeimos būriu. Kai laivelis plaukia arčiau kranto, būna šiek tiek nejauku, nes atrodo įšoks koks krokodilas Dilas :), bet gaila, jokio krokodilo nemačiau.. Bet užtat mačiau gyvatę! Taip, tikrai, Tadas nespėjo pamatyti. Tokia didelė su įvairiais raštais, miegojo susirangiusi ant šakos. Matėme karves, o gal jaučius nesuprasi iš toli.
Pamaniau, kad laukia mūsų dar daug gyvūnų džiunglėse, jeigu jau spėjome kelis apžiūrėti plaukiant upe.
Atvykome į vietą. Išlipame restorane ant vandens kranto, kur mus pasitinka vietinis gidas. Aprūpina mus žemėlapiais, paaiškina kada išvažiuoja paskutinis autobusas atgal į Jerantut ir pasveikina atvykus į Taman Negara, palinkėdamas gerų įspūdžių. Persikeliam į kitą upės krantą, taksistui sumokam po 1RM nuo žmogaus ir mes jau galime rinktis į kurią pusę norime eiti. Visur pilna nuorodų, parkas sutvarkytas, iškloti vaikščiojimui skirti takai su laipteliais. Pakeliui susidraugaujame su šveicarų porele, kurie kaip ir mes einame link Canopy way tilto, ilgiausio pasaulyje kabančio tilto. Mes jau džiunglėse, kurios skaitosi pačios seniausios pasaulyje, nepaliestos ledynų. Medžiai, kurių niekada nebuvau mačiusi. Šaknys ilgos, banguotos, vingiuotos.
Garsai aplinkui ir stebina ir gąsdina, darosi vis įdomiau. Priėjus Canopy Way, pasitinka mus vietiniai, kurie ima iš mūsų mokestį, kad galėtume pereiti tiltą po 5RM žmogui. Tiltu galima eiti 10 m atstumu. Visai nebaisu ir nėra jau taip aukštai, gal vienoje ar kitoje vietoje, padarytos apžvalgos aikštelės fotografavimui.
 |
| Canopy way tiltas |
Pasirinkome 5 km taką aplink džiungles, kuriame pakilome į kalną su mūsų draugais ir kartu nusifotografavome.
Nuo mano kūno vanduo upeliais pradėjo bėgti, nespėjau šluostytis, atrodo, kad būčiau saunoje. Drabužiai šlapi ir limpa prie kūno. Štai tikrosios džiunglės! Vaikštant dingo visi takeliai su laiptukais, ėjome tikrais takais, ant kurių buvo užkritusių medžių. Prasidėjo jaustis nuovargis, bet einam toliau. Daug vandens išgėrėm, bet visas ir išgaravo su prakaitu :) O varge.. Kojos jau dreba, karštis, tvankumas daro savo. Mes su Fabienne jau pradėjom galvoti apie šaltą alų, kaip būtų dabar gerai atsigerti :).
Visas mūsų turas truko apie 5val. grįžom nusivarę nuo kojų ir alkani. Užteko įspūdžių per akis. Nematėm jokio gyvūno, tik raudoną paukštį, kiaules ir dideles skruzdėles.
Pavalgę, turėjom laisvo laiko iki autobuso į Jerantut. Apsižvalgėm ir prasėdėjom nieko nepešę, pradėjo temti. Prasidėjo nerimas, kad liksim miegoti džiunglėse, nes autobusas taip ir neatvažiuoja. Vietiniai tik moja rankomis, kad sako, būna, kad ir neatvažiuoja. Keli vairuotojai kviečia mus važiuoti, bet mes atsakom, kad per brangu, lauksim autobuso. Visiškai sutemo, viskas- jau nežinom ką daryti. Prieina vietinis ir sako 60 RM ir važiuojam su manimi ir mano žmona į Jerantut. Mes neturėjom kitos išeities kaip sutikti. Kelionė buvo su nuotykiais, susėdom keturiese ant galinės sėdynės ir stebėjom kaip jis vairuoja. Šiek tiek patampė nervus, bet po valandos jau buvome savo miestelyje. Grįžom į viešbutį ir iškart kritau laisvu kritimu į lovą. Tokia dienos pabaiga be išsvajoto alaus :)
P.s. nuotraukos čia!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą