Nepakartojamas Lofotenų salynas!
Visi čia, Norvegijoje, tik ir kalba apie šią Šiaurės Norvegijoje
esančią vietą, su daugybe salyčių, iš jūros stačiai kylančiais kalnais
bei gražiausiais paplūdymiais Skandinavijoje. Tačiau nedaugelis ryžtasi
ten nuvažiuoti vien dėl trumpo vasaros sezono, nes po žiemos norisi
nuvykti kur šilta, į pietus. Taip buvo ir mums, vis atidėdavome savo kelionę į Šiaurės Norvegiją, kol galiausiai sutapo mūsų atostogų datos su prognozuojamu puikiu oru Lofotene. Oras, žinoma, keitėsi, bet bėgdami nuo lietaus, atsidūrėme ne ką blogesnėse vietose. Šį kraštą pažįsta ir dauguma lietuvių, tačiau, pasirodo, ne visi. Grįžę, išplatinome nuotraukas socialiniuose tinkluose ir sulaukėme didelio susidomėjimo bei daug klausimų. Dauguma klausia,kur tos vietos ir kaip ten nuvykti.
Norintiems keliauti turiu
keletą patarimų. Žinoma, lengviausia yra keliauti per kelionių
agentūrą, bet manau, kad geriau yra būti savo laiko šeimininku. Šiuo
atveju tu pats esi atsakingas už save
ir savo atostogas. Keliaujant į Norvegiją siūlyčiau nesusidėlioti gana
tikslaus plano, o tik susidaryti dominančių objektų sąrašą. Viskas dėl oro, čia turi turėti atsarginį planą, nes kitaip atostogos gali virsti ne tai, kad košmaru, bet niūriu prisiminimu. Kaip jau minėjau, mūsų maršrutas taip pat keitėsi, nes iš prognozuojamo saulėto oro, gavome lietaus. Taip jau čia yra dėl Golfo srovės, orų prognozės būna tikslios, geriausiu atveju, kokias 2-3 dienas. Kitas patarimas susijęs taip pat su orais - tai tinkama apranga. Kad ir liepos mėnesį orai gali būti permainingi ir tinkami kalnų batai bei striukė nuo vėjo ir lietaus tikrai pravers. Kitas patarimas - keliauti vasarą, iš dalies taip pat susijęs su orais. Iš kitos pusės, vasarą čia šviesu visą parą, pačioje šiaurėje saule išvis nenusileidžia. Tokiu metu galima pamatyti vidurnakčio saulę, kai jinai visiškai nenusileidžia, o tik paliečia horizontą ir vėl pradeda kilti. Tokiu būdų vienu metu galima stebėti ir saulėtekį ir saulėlydį, kurie trunka labai ilgai, nepratus prie to, atrodo neįtikėtina. Tikra svajonė fotografams - auksinė valanda trunka kelias valandas.
Kas liečia kelionės
biudžetą, turbūt jau visi žino, kad Norvegija yra brangi šalis. Tačiau
lietuviai taupyti moka, kai kurie išleidžia ne tiek ir daug. Taupantiems
rekomenduoju nakvynei rinktis kempingus, maistą ruošti patiems ir
atidžiai planuoti maršrutą, nes kai kur keliai, tuneliai mokami, keltai
brangūs. Į salas galima papulti lektuvu, keltu ir net kruiziniu laivu,
bet, kad ir kaip benuvyktumėt, visvien automobilis bus reikalingas. Visą
salyną galima tiesiog per dieną pravažiuoti automobiliu, o pačios
populiariausios vietos išsidėsčiusios 150 kilometrų atkarpoje. Visgi norint pamatyti tikrąji salų grožį, teks įšokti į kalnų batus. Visame salyne rasite apie 50 žygiams skirtų maršrutų ir, kiekvieną jų įveikę , būsite apdovanoti įspūdinga
panorama. O tokių vaizdų tikrai niekur kitur nebūsite matę, tuom šis
kraštas ir išskirtinis. Kitas salų išskirtinumas yra balto smėlio
paplūdymiai. Vieni pasiekiami lengvai automobiliu, o kiti laukiniai, iki
kurių teks paeiti, perlipti nemažą kalniuką ar net plaukti su
keleiviniu keltu. Tiesa, ne kiekvienas ryžtasi juose pliuškentis, o jei tai daro, tai tikrai ne tam, kad atsigaivintų. Vieni šoka į ledinį vandenį norėdami pasirodyti prieš kitus, kiti pozuodami prieš kameras. Tiesa, čia pilna banglentininkų, o kai kurie kempingai skirti jiems.
Be klajojimo po kalnus čia galima rasti ir daugiau aktyvaus laisvalaikio užsiėminų: kaip jau minėjau, banglentės, taip pat irklentės (paddleboard), baidarės, dviračiai. O žvejyba yra turbūt pagrindinis užsiėmimas ir labiausiai išgarsinęs šias salas. Bet čia jau atskira tema ir ne mano sritis.
Norintiems sėslaus laisvalaikio, bus sunku surasti ką veikti. Nors iš kitos pusės, apsistojus vasaros namelyje, galima grožėtis puikia panorama, o esant audrai saugiai šildytis prie židinuko.
Maistas
Norvegijoje manęs nežavi, galima paragauti kai kurių produktų, bet iki
šiol nesu nei vieno iš jų pamėgęs. Nemėgsta jo ir patys vietiniai, tai
patvirtina faktas, kad norvegai suvartoja daugiausiai picų pasaulyje
vienam gyventojui. Bet visgi, atvykus į Norvegiją, ypač į Lofoteną,
vertėtų paragauti žuvies patiekalų, bakalao, banginio steikų, vietinio
sūrio, bei avienos patiekalų. Kainos čia aukštesnės nei žemyninėj
Norvegijoje: už sriubą sumokėsite nuo 10 iki 20 eurų, pagrindinis
patiekalas 20 - 30 eurų, desertas 12 -15 eurų, alus virš 10 eurų.
Kalbant apie kainas toliau, nakvynė kempinge kainuoja nuo 20 iki 30 eurų, kempingo namuke virš 100 eurų, padoresniuose viešbučiuose nuo 200 eurų.
O dabar šiek
tiek apie mūsų kelionę. Kadangi nenorim visų savo atostoginių išleisti
kelionėse po Norvegiją, renkamės ekonominį variantą. Imam palapines,
šiltus miegmaišius ir kitą kempingo įrangą, susipakuojame į savo
nedidukę mašiną ir judam į šiaurę. Kelionės taškai jau susidėlioti, orai
patikrinti, nakvynė nesuplanuota. Miegant kempinguose nakvynės
planuotis nebūtina, tai vienas iš didžiausių privalumų. Kempingų tinklas
Norvegijoje labai platus, o patys kempingai nenuvils. Dažniausiai jie
įsikūrę gražiose vietose, visada rasite šiltą dušą, švarius tualetus,
gal net virtuvėlę, skalbyklą, laužavietes. Kaina už palapinę ir mašiną
apie 20-30 eurų.
Visgi kartais kempingus reikėtų užsisakyti, jei
planuojate liepos mėnesį apsistoti labai populiarioje vietoje. Mes surizikavome, neužsakinėjome , bet gavome vietą viename kempinge tik persikėlę i Lofotenus. Atsidūrėme tarsi kitoje šalyje, idiliškoje aplinkoje, kurią sunku aprašyti žmogui, neturinčiam poetiškos gyslelės. Reine - pirmasis miestelis, kurį nusprendėme pamatyti. Ir geriausias būdas tai padaryti yra iš viršaus. pora trejeta valandų ir mes jau viršuje, vietoje , kuri vadinasi Reinebringen.Tai populiariausias žygis Lofoteno salyne, bet ir pavojingiausias. Neilgai trukus po mūsų kelionės maršrutas iki Reinebringen buvo uždarytas, nes tiesiamas saugus kelias iki viršūnės. Palipus į viršų sunku buvo patikėti savo akimis, jokios ankščiau matytos nuotraukos neatperka tikro vaizdo. Tai buvo įspūdingiausias vaizdas, kokį esame matę.
Tą patį girdėjome ir iš kitų užlipusių žmonių. Praleidome ten
kokias 3 valandas ir gryžome į kempingą tik 2 valandą nakties. Kodėl ši
trasa laikoma viena pavojingiausių taip ir nesupratome, nes visur jos
čia vienodai stačios.
Kitą dieną reikėjo lengvesnio žygio, dėl to pasirinkome turbūt patį paprasčiausią, bet iš čia geriausia stebėti vidurnakčio saulę, mat vakaruose plačiai atsiveria Norvegijos jūra. Žygis vadinasi Yttersandheita.
Sekančią
dieną bėgome nuo lietaus dar labiau į šiaurę ir atsidūrėme saloje
Andøya. Ši sala paliko labai didelį įspūdį. Gamtovaizdis čia skiriasi
nuo kitų Norvegijos vietų, visur labai žalia, pakrantė nusėta balto
smėlio paplūdymiais, kuriuose šeimininkauja avys, iškylantys statūs
kalnai žaliuojančiais slėniais.
Tai taip pat viena iš geriausių vietų
stebėti vidurnakčio saulę, taip vadinosi ir kempingas, kuriame
apsistojome.
Vakaro atradimas žygis į Måltinden, šio žygio nebuvome
planavę, tai jis mums buvo tikras siurprizas.
Labai norėjosi pabūti ilgiau šioj saloj, mat sala populiari banginių bei paukščių safariais. Beje juos užsirezervuoti reikia mažiausiai prieš savaite, kaina apie 100 eurų.
Lietus veja mus dar šiauriau, dėl to kitą dieną keliamės į Senja salą. Buvome nieko prieš, kad teko čia atsidurti, mat buvom pasižymėję vieną tašką žemėlapyje. Kalnas Segla pastaruoju metu sparčiai populiarėjantis tarp haikintojų, o socialiniuose tinkluose jo populiarumas nenusileidžia net garsiajam Trolltunga.
Grįždami namo vėl užsukame į Lofoteno salyną, kur dar dvi dienas praleidžiame laukiniuose pliažuose. Iki vieno iš jų teko keltis pėčiūjų keltu, o toliau keliauti pėsčiomis, kol pasiekėme paplūdymį be jokios civilizacijos, be telefono ryšio, dušo, be tualeto. Vieta labai įsimintina, vaikščiodami po pliažą radome net banginio stuburo slankstelių.
Po tokių mūsų atostogų, norėjosi dar vienos, poilsininės išvykos, bet įspūdžiai išliks turbūt visam laikui. Be to, liko dar daug neaplankytų Lofoteno vietų ir neabejoju, kad kažkada dar ten sugrįšim.
Video filmuką iš šios kelionės galite matyti čia