Kristina: Ankstyvas rytas, o mes kaip pelytės
po šluota tyliai pakuojam savo daiktus, kad neprikeltume kaimynų. Susiruošiam
labai greitai, kad liktų laiko pusryčiams ir prisėdimui prie interneto. Mūsų
kaimynas prancūzas išeidamas dar palinkėjo geros kelionės, mandagus ir
draugiškas pasirodė, o kitas italas buvo uždaro būdo ir nekalbus, kas nebūdinga
jiems. Šiek tiek nusiminiau, kad paliksime šią vietą, nes gyvenimas čia
kunkuliuoja kaip karštame internacionaliniame katile.
Sulaukiam
autobusiuko kuris sutalpina 21 asmenį. Autobuse pakankamai vietos, galima
įsitaisyti patogiai, nes visus bagažus sudeda į metalinę priekabą. Mūsų gidas
prisistato mums vardu Aaron, kuris praveda instruktažą prieš mums išvykstant.
Išvažiavome iš miesto ir kraštovaizdis kaip mat pasikeitė, aplink raudonas
smėlis ir daug apanglėjusių medžių. Pirmoji kengūra pamatyta per langą truko
akimirka, o kaip vėliau sužinojau tai buvo ne kengūra, o wallaby, kuri
priklauso kengūrų šeimos grupei. Kengūra ir wallaby skiriasi kaulų struktūra,
kengūra nugaroje turi vieną ilgą vientisą kaulą, o wallaby du.
Taigi, judame Mary
upės link ir pakeliui sustojame užeigoje, kurios kieme galėjome pamatyti
aptvertus pavargusius, nejudančius krokodilus. Vienas iš jų „salt water“ ir
„fresh water“, skiriasi dydžiu ir charakteriu. Didieji krokodilai „salt water“
turi instinktą žudyti ir gali būti pavojingi žmogui,
o „fresh water“ krokodilai
yra mažesni ir nekelia pavojaus, nebent galėtų įkasti kaip šuo.
Aptvaruose taip
pat galėjome pamatyti, kaip atrodo buffalo (karvė su ilgais ragais) ir kiaulės
nuo kurių kvapas iš tolo dvelkė..
"salt water" krokodilas |
"fresh water" krokodilas |
Atvykome prie
žadėtosios Mary upės, kurioje gyvena patys didžiausi krokodilai pasaulyje. Sakoma jeigu nematei krokodilo Mary upėje,
vadinasi joje nebuvai. Esame labai sujaudinti ir įbauginti, nes krokodilus
prieš tai matėme tik zoologijos sode ir už aptvaro. Sulipame į valtį su kitu
gidu, kuris pradeda mums pasakoti apie Mary upę ir apie visą augmeniją ir
gyvūniją aplink ją. Gidas šnekėjo taip neaiškiai, murmėjo sau panosėje, tad
nedaug ką galėjome suprasti. Vis laukiau, kada galėsim pamatyti krokodilus, o
jų kaip nėra taip nėra.. Upė iš krantų apaugusi lelijomis su prasiskleidusiais
žiedais, tarp kurių migruoja įvairiausi paukščiai.
Paukščiai patraukė dėmesį
savo išvaizda, nes snapai ilgi ir užlenkti. Kiti paukščiai tikri narai, nes
gaudo žuvytes vandenyje. Per lietaus sezoną upė būna labai patvinusi, gidas
sakė, kad kai kur vandens lygis siekia net medžių viršūnes. Būtent per lietaus
sezoną krokodilai pasijaučia kaip rojuje..
Plaukiojimas upe jau
eina į pabaigą, o krokodilas dar nepamatytas.. Gidas paįvairindamas savo
nuobodų ir nesuprantamą pasakojimą apie paukščius nutarė mus sudominti vandens
lelijomis. Davė paragauti vandens lelijų sėklas, kurių skonis man priminė lietuviškus
žirnius.
Plaukiant link kranto pagaliau išvydome mažą kuklų ir besislepiantį po
lelijos lapais krokodilą, nuotraukose beveik jo nematyti, bet vis šis tas. Jau
dabar galėsime visiems pasigirti, kad tikrai buvome Mary upėje.
Bet.. tai dar
ne pabaiga, beplaukiant link kranto pro mano akis neprasmuko antrasis
krokodilas, kuris slėpėsi po krūmynais. Sušukau gidui ir liepiau apsukti valtį,
buvau 100% įsitikinusi, kad ten tikrai krokodilas. Priplaukėm taip arti, kad
vienu momentu galvojau, kad jis gali įšokti pas mus į valtį. Didelis tikrasis
„salt water“ krokodilas. Visi galėjom nufotografuoti ir pasimėgauti monstru.
Jaučiausi
taip lyg mane būtų apėmęs azartas ieškoti krokodilų. Pamatėm ir trečią
krokodilą, bet iš tolo.
Atėjus pietų metui
sustojome šalia kelio pavėsinėje suvalgyti po sumuštinį, visi patys save
apsitarnavome kaip prie švediško stalo.
Baltas autobusiukas
pasuko link Kakadu nacionalinio parko, kuris yra vienas iš didžiausių
Australijoje. Kakadu nacionalinis parkas yra gamtos ir kultūros palikimas,
neveltui yra įtrauktas į pasaulio saugomą teritoriją. Maždaug 20000 km2 ploto
aborigenų teritorijoje. Norint patekti į parką reikia turėti specialų
pakvietimą (leidimą) iš ten gyvenančių aborigenų. Kaip jį gauti nežinau, nes
gidas už mus parūpino, išdalino kiekvienam po skrajutę, kurioje reikia parašyti
savo vardą ir atvykimo datą. Jeigu parke mus patikrintų reindžeriai ir
neturėtum leidimo, turėtum problemų. Kakadu gyvena apie 60 žinduolių rūšių, 280
paukščių, 120 roplių, 25 varlių, 55 gėlavandenių žuvų rūšių ir t.t. Parkas
turtingas gyvūnijos, bet vieno dalyko niekaip nesuprantu. Parke yra deginami medžiai
ir žolė, o tai daro patys reindžeriai (sakoma po išdegintų plotų viskas geriau
atgyja).
Atvykstame būtent
ten, kur galime pajusti aborigenų dvasią. Parke yra 5000 vietų kur galima
pamatyti aborigenų piešinių kurie datuojami nuo 20000 metų. Mes aplankysime
Ubirr uolų galerijas. Piešiniai datuojami prieš 6000 metų iki 2000 metų
(dabartiniame metu aborigenai daugiau nepiešia). Tai buvo ir yra ištisos
galerijos su primityviais ir legendomis apipintais piešiniais. Galėjome
įžiūrėti žuvies, vėžlių, rankos atspaudų ir kitų neaiškių siluetų. Piešiniai
perduodavo žinią kitiems aborigenams, kurie buvo klajokliai ir keliaudavo
ištisus kilometrus ieškodami maisto. Vėliau piešimas tapo „išmanesnis“ ir
apipintas įvairiais pasakojimais.
žuvis |
Karštis buvo toks
nepakeliamas, bet jis mums nesutrukdė užlipti į kalvą nuo kurios atsiveria
įspūdingas kraštovaizdis. Nusifotografavome ir bėgome nuo karščio į šešėlį.
Gidas
mus pradžiugino tuo, kad kempinge laukia baseinas!
Atstumai čia ilgi dėl to atvažiavus į vietą
pradeda greitai temti. Miegosime šiąnakt namuke-palapinėje. Mūsų gidas liepė
mums niekuo nesirūpinti ir eiti atsipalaiduoti baseine. Tikrai taip mes ir
padarėme šokom pirmu taikiniu į baseiną, kuris deja nėra vėsinantis. Grįžę iš
baseino vakarienė jau buvo beveik paruošta. Vištiena su ryžiais ir daržovėmis
su kario padažu, o desertui ananasas. Buvo labai skanu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą