52 - oji kelionės diena. Įstrigę Darvine.

Tadas: Buvo keista miegoti viename kambaryje su kitais dviem nepažįstamais žmonėmis. Tik įėję į kambarį pamatėm darbinius batus ir kelininko liemenę, tai buvom nusiteikę pamatyti girtus, purvinus ir besikeikiančius australus, bet kambariokai buvo tokie ramūs, įėjo į kambarį ant pirštų galiukų ir nekėlė jokio triukšmo. Koridoriuje mes matėme daug vyrukų su darbiniais rūbais, o vėliau išsiaiškinome, kad tai tokie pat keliautojai, kaip ir mes, tik turintys daug daugiau laiko. Didžioji dauguma čia apsistojusių dirba tam, kad galėtų keliauti po Australiją. Į valandą gaudami apie 22 USD, per mėnesį susitaupo pakankamai pinigų mėnesio kelionei. O po to vėl dirba. Kiek klausinėjau visi mažiausiai jau 3 mėn jau čia. Užtenka nusipirkti bilietą į Australiją, apsistoti pigiausiuose svečių namuose ir per kelias dienas susirasti darbą. Aišku dauguma tai darančių jaunimas, tik baigę mokyklą, siekiantys pamatyti pasaulį neturint pinigų.

   Mes tiek laiko neturime, tad planuojamės kelionę iš karto. Visa diena skirta kelionės apmąstymui. Pirma idėja buvo nuomotis transportą ir keliauti patiems, tačiau nuomos kainos gana aukštos ir norins palikti mašiną kitoje Australijos pusėje dar reikia primokėti mažiausiai 200 USD. Jau buvom per internetą susiradę patį pigiausią variantą - parvarant kemperius iš vieno miesto į kitą. Namuką ant ratų gauni nemokamai ir kartais dar primoka apie 100 USD už kurą, kad parvarytum transportą į kitą vietą. Tiesa, kelionei duoda tik ribotą laiką, o jei nori prasitęsti kelionę keliom dienom, reikia primokėti pagal nuomos kainą. Visai buvom susigundę šiuo pasiūlymu, tik viena maža bėdelė - mano teisės netinka vairuoti Australijoj, nes jos yra lietuvių kalba. Gali dabar trankyti galvą į sieną, bet tai proto nepridės. Už žioplumą pats turiu atsakyti. Teises galima išsiversti ir vietoje, bet procesas truks mažiausiai savaitę, o mes tiek laiko neturime.

   Štai ir atsidūriau prie skelbimų lentos, kur sukabinta pilna lapukų su pasiūlymais. Kai kas turi transportą ir ieško pakeleivių į visas Australijos puses, norėdami pasidalinti kelionės išlaidas. Kiti ieško transporto, dar kiti parduoda senas mašinas keliavimui. Pasiūlymų tikrai yra, bet reik laukti mažiausiai 10 dienų, o mes laukti negalime. Teks keliauti su kelionių agentūrom, kaip bebūtų gaila. Raminam save, gal tai ir geriau, nereikės patiems vairuoti, pirkti maistą, gaminti, knistis žemėlapyje ir ieškoti draugų, nes autobuse bus daug pakeleivių. Bet tai ne svajonių kelionė, o paprasta turistinė kelionė su gidais.

   Apėję kelias agentūras, surandam vieną, kurioje pamatėm , kad tikrai mums nori surasti, patarti ir parduoti savo turą. Nes kitos labai atmestinai mus aptarnavo. Taigi, susiskaičiavome biudžetą ir išsirinkome tinkamiausią variantą. Iki išvykimo turim dvi laisvas dienas, o po to lėksim kaip pašėlę.

   Pagaliau galim išlįsti ir apžiūrėti miestą, pamatyti kuom ta Australija skiriasi. Sunku spręsti iš vieno miesto, bet skirtumus jau matom iškarto. Visų pirma į akis krenta vietiniai aborigenai. Manėm, kad jie draugiški, gražūs ir įdomūs žmonės, bet pasirodo, kad yra didžiulė praraja tarp jų ir vakariečių kultūrų. Ir aiškiai jie nenori pripažinti vakariečių kultūros, kaip ir vakariečiai nėra nusiteikę nusileisti. Dauguma aborigenų valkataujantys, sėdintys ant asfalto, imituojantys kažkokią melodiją su mediniais pagaliukais ir miegantys kur tik papuola. Sakoma, kad labai sunku vakariečiams artimiau pabendrauti su jais, bet sunku spręsti vien tik iš Darvino, jų teritorija yra kitur, ir tikimės pamatyti juos kitokius.

   Net nepriėję parko dėmesį atkreipia didžiuliai šikšnosparniai, nepameluosiu sakydamas vanago dydžio. Po to pasirodo visokiausių spalvotų paukštukų su įvairiausiai lenktais snapais. Tikrai čia pasijunti esantis  kitoj planetos pusėj. 

   Pamatėm ir vietinių aborigenų žaidžiančius vaikus, kurie tikrai mieli

   Apžiūrim parką, kuriame nei vienos šiukšlės neradom, apima sterilumo jausmas po pietryčių Azijos :) Pats parkas išsidėstęs palei pakrantę, bet atitvertas nuo vandens. Apskritai čia visur viskas atitverta, nenueisi ten kur nori, reik laikytis taisyklių, kaip ir visur kitur Australijoj. O atitverta dėl to, kad uolėta pakrantė ir šioks toks skardis. Maudytis negalima , nes ne sezonas, galima užminti ant kokios nors nuodingos žuvies ar papulti į medūzų pinkles. Nors ir karšta ištisus metus, maudytis galima tik 3 mėnesius, sunku būtų ištverti... Palydim saulę suradę panoramos aikštelę. O vėliau sutemus nueiname iki Darvino uosto rajono, kuris atnaujintas ir baigtas 2009 metais. Viskas dar dažais kvepia.  Visur tiesiog sterilu, žolytė nupjauta, takeliai padaryti, prisodinta palmių ir medžių, kuriuose tupi visokiausi paukščiai. Padarytas pliažiukas, kuris atitvertas nuo jūros, tad galima maudytis visus metus, jokios medūzos nebaisios. Reiks ateiti čia rytoj atsigaivinti per karščius.  

Foto čia...