109 - oji kelionės diena. Paliekame Ko Tao ir keliamės į Ko Samui.

  Tadas: Ko Tao, Ko Phangan ir Ko Samui – trys salos išsidėsčiusios viena šalia kitos ir mes turime pasirinkti tik dvi iš jų dėl laiko stokos. Nusprendžiame keltis į Ko Samui, šiaip be priežasties, net gerai nepasidomėję. Žinome tik tiek, kad sala labai lankoma, jinai didesnė už savo kaimynus ir turi didelį nakvynės pasirinkimą. Bet prieš išvykstant , turime atiduoti motorolerį. Tačiau nuomos punkto savininkas akylas ir randa mažyčius įbrėžimus ant stabdžių rankenėlės ir veidrodėlio bei įskilusią plastmasinę išmetamojo vamzdžio apsaugą. Keltas jau tuoj tuoj atvyksta, o jis mus spaudžia, kad susimokėtumėme 1500 THB. Žinau, kad motoroleris buvo pagriautas hostelio kieme ir kaltininkės numerį turiu, bet nesitikėjau, kad dėl tokių įbrėžimų kabinėsis. Skambinu kaltininkei, o ji išgirdusi numeta ragelį, mat kas čia tokio - “Aš ir taip susimokėjau 7000THB už savo motorolerį“. Pats esu kaltas, kad iš anksto nesutvarkiau visko, tai tenka susimokėti ir susigadinti nuotaiką visai dienai.

   Keltas atvyksta laiku, bet kol išlaipina visą būrį turistų ir kol sulipame mes, išvyksta tik už kokios valandos, tai visas plaukimas trunka 3 val vietoj pažadėtų 1,5. Džiugu tik tai, kad šį kartą nebuvo didelių bangų, tad jokių neigiamų emocijų nesukėlė. Atvykus į salos uostą, dar tenka važiuoti su tuk tuku į kitą salos pusę, nes ten visi pagrindiniai paplūdimiai. Vairuotojas neskuba ir sustoja ant kiekvieno kampo, dėl to užtrunkame apie valandą, o kelionė kainuja po 100THB kiekvienam.

   Taigi, stovime pagrindinio pliažo pagrindinėje gatvėje, ir kur čia eiti? Nakvynės namų begalios. Tik bėda ta, kad visi jie sausakimši, nei vienos laisvos vietelės. Palikau Kristinutę kavinėje, o pats kokią valandą slampinėjau po visus hostelius. Kai praėjau per apleistą ir purviną gatvę toliau nuo centro ir nieko ten neradau, supratau, kad reikalai tikrai prasti. Per šventes visada reik rezervuoti ir pats tai žinojau, bet vis dar tikėjausi... O Ko Samui saloj yra oro uostas, kuriuo atskrenda daugybė rusų turistų. Matau aš juos taip pat slampinėjančius ir ieškančius nakvynės. Porą variantų visgi randu: arba purvini dormsai ( kur kambarį teks dalintis su būriu kitų žmonių ), arba važiuoti iš šio skruzdėlyno prie mažesnio pliažo.  Viena maloni moterėlė mums pasiūlo pastarąjį variantą už gana aukštą kaina – 1500THB. Imam, nes nebėra kur dėtis, o ir nuotaika ne kokia per visą šią dieną.

   Nuotaiką pakyla kai išvystam naujutėlius savo apartamentus, nors ir toli esančius nuo miestelio, bet pliažas tik gatvę perėjus. Visą vakarą vaikštom po pliažą, nes toks įspūdis, kad tik jis čia pagrindinis lankomas objektas. Išsinuomojam motorolerį, kad apžiūrėtumėm nors biškutį salos, bet jau tamsu, tad paliekame tai rytojui. Diena buvo ne kokia, bet reik ir tokių, kad kitos geresnės būtų.